Sėkmė verslo pasaulyje priklauso nuo daugelio veiksnių: idėjos naujumo ir aktualumo, prekių ar paslaugų ženklo įsimintinumo, reklamos kiekio, geros komandos ir net idėjai įgyvendinti tinkamai pasirinkto laiko. Įvardyti kriterijai svarbūs, tačiau dažniausiai į juos atsižvelgiama jau įkūrus įmonę. Natūraliai kyla klausimas: ar verslo sėkmė gali būti nulemta dar renkantis įmonės teisinę formą? Atsakymo į šį klausimą paieškose dalyvauti sutiko verslo konsultacijų įmonės „Civitta“ asocijuota partnerė Justė Pačkauskaitė.

„Visos įmonės formos yra tam tikri instrumentai veiklai vykdyti. Priklausomai nuo numatomos veiklos viena ar kita forma yra tinkamesnė“, – sakė J. Pačkauskaitė ir pabrėžė, kad pasirinkta teisinė forma nėra sėkmės ar nesėkmės garantas, veikiau jau įmonės savininkų ambicijų ir tikslų išraiška.

Iliustruodama savo mintį J. Pačkauskaitė pasiūlė palyginti dvi populiariausias įmonių steigimo alternatyvas: individualiąją įmonę bei uždarąją akcinę bendrovę (UAB).

„Individualioji įmonė yra lanksti ir turi tam tikrų mokestinių pranašumų, – aiškino pašnekovė. – Pirmiausia individualiąją įmonę šiek tiek lengviau steigti. Antra, ši forma suteikia daug daugiau laisvės priimti sprendimus. Pavyzdžiui, savininkas gali tiesiog pasiimti pinigų iš kasos – tai laikoma pelno avansiniu mokėjimu – ir jokių formalių akcininko sprendimų šiuo atveju nereikia.“

„Taigi individualiajai įmonei galima lanksčiai vykdyti savo veiklą, ji glaudžiai susijusi su pačiu savininku“, – sakė J. Pačkauskaitė ir pabrėžė, kad individualiosios įmonės veiklos modelis tinkamas tiems, kurių prekių ženklas ir privalumas yra konkretus žmogus.

„Kita vertus, jei veikla labiau sietina su augimu, technologijomis, platesnio masto gamyba ir žmonių samdymu, partnerių pritraukimu, mokestiniai privalumai ir lankstumas atsveriami individualiosios įmonės formos apribojimų, – tvirtino J. Pačkauskaitė. – Individualiosios įmonės savininkas atsako visu savo turtu už galimus nuostolius ir bankrotą. Tai nepalanku, jei plėtojama rizikinga plataus masto veikla. Be to, į individualiąją įmonę neįmanoma pritraukti partnerių – nėra galimybių turėti dalininkų, kartu plėtoti veiklos.“

J. Pačkauskaitė pabrėžė, kad individualioji įmonė priklauso tik vienam savininkui – fiziniam asmeniui. Tai labai aktualu mąstant apie ateitį, nes individualiosios įmonės veikla baigiasi mirus savininkui.

„Jei įmonės prekių ženklui ir identitetui konkretus žmogus nėra gyvybiškai svarbus, UAB forma yra tinkamesnė, – apibendrino J. Pačkauskaitė. – Įsivaizduokime, pavyzdžiui, nedidelę tortų kepyklą. Kai kalbame apie įrenginius, technologijas, kolektyvą ir paskirstymo tinklą, visi šie elementai gali generuoti pelną net ir pasikeitus savininkui. Todėl tokiu atveju palankiau steigti uždarąją akcinę bendrovę.“

Nors akivaizdu, kad uždarosios akcinės bendrovės dažnai būna didesnės, tai nereiškia, kad pasirinkus individualiosios įmonės veikos modelį verslas negalės būti plėtojamas.

„Yra iki keliasdešimties milijonų apyvartos išaugusių individualiųjų įmonių“, – tvirtino J. Pačkauskaitė.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įmonės teisinės formos pasirinkimas gali parodyti jūsų lūkesčius, planus ir ambicijas, tačiau vargu ar gali lemti sėkmę.

„Gali visą gyvenimą kaltinti pasaulį, bet tavo sėkmė arba nesėkmė priklauso vien nuo tavęs“, – rašė P. Coelho.

Siūlome nieko nekaltinti ir esant reikalui pakeisti įmonės teisinę formą.