...

9 didžiausios teisinės startuolių klaidos

Verslas

2015.03.13

Autorius: Marija Rudzevičiūtė

Temos: , .

9 didžiausios teisinės startuolių klaidos

Įmonių teisininkė ir konsultantė bei verslo teisės kontoros „D Legals“ partnerė - Sigita Sriubaitė–Stepurienė. BFL/Andriaus Ufarto nuotr.

Verslo kūrimas patirties neturintiems jaunuoliams – didelis iššūkis. Dažnas sutelkia dėmesį tik į praktinę verslo pusę, o teisinius niuansus nustumia vėlesniems laikams. Apie ką būtina pagalvoti, kad verslo plėtojimo procesas nestrigtų ir kad būtų išvengta skausmingų klaidų bei teisinių sunkumų, su kuriais paprastai susiduria startuoliai, pasakoja ir patarimais dalijasi įmonių teisininkė ir konsultantė bei verslo teisės kontoros „D Legals“ partnerė Sigita Sriubaitė–Stepurienė.

1. Nepakankamas UAB įstatinis kapitalas

„Steigiant uždarąją akcinę bendrovę dažniausiai pasirenkamas minimalus reikalaujamas įstatinio kapitalo dydis – 10 tūkst. litų, kuris neretai būna per mažas siekiant pritraukti investuotojų ar suteikti akcijų darbuotojams. Būna, kad praėjus vos keliems mėnesiams po steigimo verslininkas kreipiasi dėl įstatinio kapitalo padidinimo, jam tenka patirti papildomų išlaidų už dokumentų rengimą, mokėti notaro, Juridinių asmenų registro rinkliavas ir gaišti nemažai laiko. Iš anksto apgalvotas įstatinio kapitalo dydis padeda sutaupyti artimoje ateityje“, – kaip užbėgti papildomiems rūpesčiams už akių, pataria verslo konsultantė.

2. Neaiškus verslo planas

„Suradus investuotoją, dažna jaunų verslininkų klaida – nenumatyti ateities investavimo terminai. Neturintys aiškaus verslo plano ir nesudarę papildomų susitarimų su investuotoju, jauni verslininkai gali susidurti su rimtomis finansinėmis problemomis – nelieka lėšų projektui tęsti arba jų nėra tada, kai prireikia. To galima išvengti, jeigu su investuotoju iš anksto aptariami investavimo etapai. Tai padeda užtikrinti stabilumą jaunoje įmonėje ir leidžia sklandžiau vykdyti numatytą projektą. Neaiškus verslo planas gali sutrikdyti projekto eigą ar net nutraukti veiklą apskritai“, – įspėja pašnekovė.

3. Mažai dėmesio idėjos originalumui

„Prieš kuriant konkretų intelektinės nuosavybės objektą, patartina nuodugniai išnagrinėti jau sukurtų objektų teisinės apsaugos taisykles. Startuoliai mažiausiai norėtų, kad tokia verslo idėja, t. y. prekių ženklas ar problemos sprendimas, jau egzistuotų ir kuriama vizija bei didelėmis pastangomis pasiektas rezultatas būtų kopija, kurios įregistruoti nebebūtų įmanoma, kiltų rizika sulaukti pretenzijų. Bendraudami su klientais, plėtojančiais naujas verslo idėjas, visuomet klausiame, ar bus kuriamas bei registruojamas prekių ženklas, patentuojamas išradimas, ir patariame pasidomėti kitais panašiais jau registruotais objektais. Pasirūpinus šiais klausimais dar prieš pradedant veiklą, lengvai apsisaugoma nuo galimų teisinių problemų, išvengiama nemažų laiko ir finansinių sąnaudų“, – sako S. Sriubaitė-Stepurienė.

4. Neteisingos akcijų dalybos

„Vienas lauke ne karys, todėl kuriant verslą su bendraminčiais dažniausiai akcijos pasidalijamos iškart ir, tarkim, po lygiai. Po metų kitų paaiškėja, kad tai buvo esminė klaida, kurios kaina labai didelė. Tiek dėl darbuotojų ar bendraminčių motyvacijos, tiek dėl galimo investuotojo patariame pasirinkti akcijų įgijimo per tam tikrą laikotarpį schemą ir visus su akcijomis susijusius klausimus spręsti pagal iš anksto pasirašytus pasirinkimo sandorius bei disponavimo akcijomis tvarkos susitarimus. Tokiuose susitarimuose būtina aptarti visus teisių į akcijų įgijimą klausimus, numatyti perskirstymo pagal indėlį į bendrą veiklą, akcijų atpirkimo galimybes, jų perleidimo, priverstinio pardavimo investuotojui atvejus. Tai labai svarbus aspektas, leidžiantis išlaikyti verslo kontrolę, konstruktyviai vykdyti derybas su investuotoju ir kartu leidžiantis atsilyginti darbuotojams akcijomis, o ne pinigais“, – patirtimi dalijasi teisininkė.

5. Nesitariama su teisininkais dėl nekonkuravimo mechanizmo

„Neretai pastebime, jog kuriant verslą apie nekonkuravimo mechanizmą pradedama galvoti pernelyg vėlai, kai konkuravimo rizika jau būna itin didelė arba įmonė jau būna patyrusi žalos. Akivaizdu, kai žmogus jau turi alternatyvų darbo pasiūlymą, derybos ir motyvacija nekonkuruoti yra itin nepalankios, išlaikyti tokį darbuotoją galima tik patyrus didelių finansinių sąnaudų. Jeigu nekonkuravimo susitarimai būtų sudaryti darbuotojams pradedant dirbti, jų lojalumas darbdaviui būtų didesnis, o įsipareigojimas nekonkuruoti – pigesnis. Nekonkuravimo sutarčių sritis išsiskiria didele specifika. Deja, tenka susidurti ir su atvejais, kai pasirašytas nekonkuravimo įsipareigojimas pernelyg elementarus ir teisiškai neveikiantis, o nenumatyta atskaitomybė darbdaviui, nėra kontrolės mechanizmo. Tokiais atvejais tikrai verta kreiptis į teisininkus, kad jie numatytų efektyvius pradedamo verslo ar projekto apsaugos mechanizmus“, – sako S. Sriubaitė-Stepurienė.

6. Neapgalvota konfidencialumo sutartis

„Įkūrus startuolį, pagrįstą inovatyvia idėja, nedera pamiršti konfidencialumo sutarčių ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos mechanizmų, nes tokios informacijos atskleidimo rizika kyla tiek su ja dirbant darbuotojams, tiek ir idėją pristatant galimiems investuotojams. Ketinant patentuoti prekių ženklą ar išradimą, ypač svarbu, kad visuomenėje tai dar nebūtų viešai žinoma, niekas kitas to nepadarytų anksčiau už jus. Iš savo profesinės patirties galiu pasakyti, jog įvairias problemas sprendžiantys startuolių kūrėjai dažnai nežino ar pamiršta sudaryti konfidencialumo sutartis ir apsaugoti savo idėjas nuo atskleidimo ar nesąžiningo paviešinimo“, – tikina pašnekovė.

7. Menkas mokesčių sistemos supratimas

„Verslo pajamų optimizavimo galimybes reikėtų apgalvoti dar prieš kuriant konkretų objektą. Galimybė pritaikyti mokesčių lengvatas naujam verslui gali padėti sutaupyti nemažai lėšų. Svarbiausi kriterijai, leidžiantys taikyti tam tikras lengvatas, dažniausiai susiję su įmonės veiklos apimtimis, nedideliu darbuotojų skaičiumi, akcininkų nedalyvavimu kitose bendrovėse, darbo santykiais ir kitomis aplinkybėmis. Maksimaliai optimizuoti verslo biudžetą lengviau verslo vykdymo schemos konstravimo metu, o ne modifikuojant jau veikiančią. Kai jaunieji verslininkai kreipiasi su mokestiniais klausimais vykdydami tam tikrą kompleksinį sandorį per interneto platformas, neretai galime pasiūlyti veiksmingesnę schemą, tačiau ji susijusi su platformos perprogramavimu, nes keičiasi sandorio mechanizmai. Visada labiau apsimoka iškart pasirinkti teisingą schemą, nei gaišti laiką bei leisti pinigus pradinei sistemai keisti“, – pabrėžia kontoros „D Legals“ partnerė.

8. Neapgalvotai pasirinktas investuotojas

„Kodėl sudaryti paskolos sutartį su pažįstamu nėra pats geriausias pasirinkimas? Reikia vengti situacijų, kai investuotojas nėra startuolio versle. Investicija į startuolį yra labai rizikinga, tik nedidelė dalis startuolių tampa pelningais verslais, todėl asmeniui, kuris investavo ir laiku neatgauna pinigų, tai gali būti labai nepriimtina. Kyla rizika, kad prasidės ginčai, teisminiai procesai, gali būti areštuotos startuolio lėšos, kitas turtas, kas paralyžiuotų tolesnę jauno verslo veiklą. Profesionalus investuotojas, rizikos kapitalo fondas, kaip investuotojas, esantis tokiame versle, visai kitaip priima šią riziką, nesitiki greitų stulbinamų rezultatų, supranta riziką dėl idėjos nepasiteisinimo, todėl su juo lengviau derėtis dėl terminų pratęsimo, kitų startuolio plėtros sąlygų ar papildomų investicijų“, – įsitikinusi pašnekovė.

9. Investuotojų verslo valdymo modelio nesupratimas

„Galiausiai, pasirinkus profesionalų investuotoją, svarbu iš anksto suprasti, kaip bus priimami verslo sprendimai. Kai startuoliai steigiami po korporacijų skėčiu, ypač išplitusiu per keletą užsienio valstybių, reikėtų nusimatyti kuo daugiau galimybių priimti strateginius verslo sprendimus nesunkiai derinant su investuotoju. Turiu omenyje keblias situacijas, kai korporacija yra pagrindinis dalyvis naujai besikuriančiame kitos šalies versle, kuriam reikia greito komunikavimo su atsakingais korporacijos asmenimis ir sprendimo, o užsienio korporacijų išsamios valdymo taisyklės nustato sudėtingą sprendimų priėmimo schemą, kyla abejonių, kas turi teisę priimti ar patvirtinti sprendimą. Tokiu atveju keičiamasi begale dokumentų, reikalingi vertimai, notarų tvirtinimas, dokumentų legalizavimas, gaištamas laikas ir patiriama išlaidų, kurių startuoliai nesitikėjo“, – perspėja S. Sriubaitė-Stepurienė.

Ekspertai

Sigita Sriubaitė-Stepurienė

Sigita Sriubaitė-Stepurienė

Regiono vadovė / Klauberg BALTICS

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.