Technologijų tobulėjimas dar niekada nebuvo toks spartus. Nereikia laukti nė metų, kol bus pristatytas koks nors naujas įrenginys, o ką jau kalbėti apie paslaugas ir programinę įrangą. Tokia nuolatinė kaita neretai kiša koją verslininkams – jie ima dvejoti, ką rinktis. Vienas aktualiausių klausimų šiuo metu – ar reikia kurti savo įmonės programėlę išmaniesiems telefonams?

Programėlės išmaniesiems prietaisams, kitaip tariant, aplikacijos, yra viena tendencijų, karaliaujančių informacinių technologijų pasaulyje. Jos, pasak „Omnitel“ produktų valdymo vadovo Kęstučio Pečiulio, kuris sutiko pasidalyti įžvalgomis su „bzn start“ skaitytojais, į mūsų gyvenimą atėjo kartu su pirmuoju kompanijos „Apple“ pristatytu telefonu „iPhone“. Tai įvyko 2007-aisiais.

Aplikacijos plinta, tačiau verslininkai ir viešojo sektoriaus atstovai dažnai sudvejoja, ar verta kurti savo įmonės arba įstaigos aplikaciją.

Pasak K. Pečiulio, šį sprendimą reikia priimti apsvarsčius kelis svarbius aspektus.

Veiklos sritis ir tikslinė auditorija

Prieš pradedant kurti programėlę išmaniesiems telefonams reikia įvertinti, ar jūsų įmonė arba organizacija siūlo tokias paslaugas ar produktus, kuriuos galima pristatyti žmonėms per mobiliąją platformą.

„Apsidairę pamatysime, kad žmonės turi daugybę įvairių poreikių. Klausimas – ar jūs galite padėti juos patenkinti? Pavyzdžiui, mokėjimas už automobilio statymą mokamose zonose. Juk viskas kaip ir sukurta, tačiau procesas, kai pačiam reikia parašyti kodus į trumpąją žinutę ir ją išsiųsti mobiliojo ryšio operatoriui, yra gana nepatogus. Būtent todėl atsirado tokios aplikacijos. Dabar žmonės gali keliais pirštų judesiais sugeneruoti tokią žinutę. Tai patogu ir padeda taupyti laiką“, – sakė K. Pečiulis.

Be to, kad išmaniesiems prietaisams skirta programėlė turi padėti spręsti realią problemą ar kitaip palengvinti žmogaus gyvenimą, ji turėtų būti sukurta konkrečiai vartotojų grupei.

„Lietuvoje daugumoje išmaniųjų telefonų veikia „Android“ operacinė sistema. Tad norint iškart nusitaikyti į didelę auditoriją būtų logiška kurti programėlę „Google Play“ parduotuvei ir pastarajai sistemai. Aišku, tai negarantuoja sėkmės, nes duomenų parsisiuntimo analizė rodo, kad daugiausia internetu išmaniuosiuose telefonuose naudojasi „iPhone“ savininkai. Taigi jie pelnytai gali būti laikomi nebijančiais naujovių ir noriai išbandančiais naujas aplikacijas“, – tvirtino pašnekovas.

Tendencijos kinta greitai, todėl prieš kuriant programėlę reikėtų paanalizuoti, kokie gali būti vartotojų įpročiai ateityje.

Kūrimas ir kaina

Anot „Omnitel“ produktų valdymo vadovo, nutarus kurti savo įmonės ar organizacijos programėlę išmaniesiems telefonams toli dairytis neverta. Lietuvoje yra daug sumanių programuotojų, kurie mielai sutiktų padėti.

Tiesa, būtina neužmiršti, kokiai rinkai kuriama konkreti aplikacija. Nuo šalies ir joje vyraujančios kultūros bei mentaliteto priklauso, koks turėtų būti programėlės dizainas, valdymas ir kiti sprendimai. Tad norint, kad programėlė geriau atitiktų ten gyvenančių žmonių poreikius, vertėtų apsvarstyti bendradarbiavimo su tenykščiais IT specialistais galimybę.

Anot pašnekovo, Lietuvos žmonės idėjas pirmiausia stengiasi įgyvendinti savo jėgomis ar padedami draugų. Tai pasakytina ir kalbant apie programėlių kūrimą.

„Žinoma, galbūt draugas yra programuotojas ir sukurs neblogą programėlę, tačiau ar jis galės užtikrinti jos palaikymą po kelerių metų, kai pasikeis telefonams skirtos operacinės sistemos ir aplikaciją reikės atnaujinti?“ – retoriškai klausė specialistas.

Pasak jo, programėlės kūrimas priklausomai nuo kompleksiškumo ir sudėtingumo gali kainuoti nuo 5 000 iki 50 000 litų. Daugiausia investicijų pareikalauja internetinės bankininkystės integravimo ir pritaikymo skirtingoms platformoms darbai. Taigi jei tiksliai žinote, ko jums reikia, kūrimo sąnaudos gali būti ne tokios ir didelės.

Kad ir kokių investicijų reikėtų, pasak pašnekovo, jas turėtų skirti visuomenės informavimo srityje dirbančios bendrovės.

„Įmonės, kurios teikia žmonėms reikalingą informaciją, turėtų nedvejoti. Juk šiais laikais įprasta, kai asmuo turėdamas kelias minutes laisvo laiko, pavyzdžiui, laukdamas eilėje, čiumpa išmanųjį telefoną ir pasižiūri, kokios šios dienos aktualijos ir naujienos“, – sakė K. Pečiulis.

Populiarumas, nauda ir įdirbis

Kęstučio teigimu, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria įmonės, kuriančios aplikacijas, – jų monetizavimas. Daugelis žmonių nenori mokėti už programėles, todėl renkasi nemokamas alternatyvas.

Todėl prieš pradedant kurti programėlę, ypač jei planuojama ją apmokestinti, reikėtų pasikalbėti su draugais ir paklausti, ar sutiktų mokėti už jūsų siūlomą aplikaciją. Jei jie nesutiks, tuomet mažai tikėtina, kad ir kiti žmonės norės atverti piniginę.

K. Pečiulis nenorėjo įvardyti, kokios konkrečios programėlės išmaniesiems telefonams šiuo metu Lietuvoje yra populiariausios, tačiau prasitarė, kad sėkmės sulaukė aplikacijos, kurtos pirmiausia galvojant apie vartotojų poreikius, o ne apie bendrovės troškimą uždirbti.

„Siekiant sukurti populiarią ir pripažinimo sulauksiančią programėlę būtina gerai pagalvoti ir apie rinkodarą. Jei programėlė bus sukurta ir tiesiog įmesta į parduotuvę, apie ją sužinos mažai kas“, – šyptelėjo specialistas.

Kad jo žodžiai nėra tušti, patvirtina pernykštė statistika. Pavyzdžiui, vien Didžiosios Britanijos rinkai skirtoje „App Store“, kur lankosi tos šalies „iPhone“ savininkai, pernai kas mėnesį buvo įdedama daugiau nei 21 000 programėlių. O jei pažvelgsime į pasaulio statistiką, pamatysime protu sunkiai suvokiamus skaičius: per parą sukuriama 1 288 naujų aplikacijų, o atsisiunčiama daugiau nei 35 mln. Kokia tikimybė, kad tarp jų bus ir jūsiškė?

Įdomiausia, kad maždaug 60 proc. išmaniuosiuose telefonuose įdiegiamų programėlių – žaidimai. Tačiau net ir sukūrę žaidimą dar negalite būti tikri, kad jus aplankys sėkmė.

Pavyzdžiui, Peteris Vesterbacka, garsiojo žaidimo „Angry Birds“ kūrėjas, pripažinimą pelnė toli gražu ne iškart. Pirmos kelios jo idėjos buvo nevykusios, tačiau „Angry Birds“ atpirko visas pastangas. Tiesa, didžiąją pajamų dalį generuoja ne žaidimo pardavimas, o su juo susijusios atributikos platinimas.

Daugeliui įmonių aplikacijos iš tiesų nėra pajamų generavimo įrankis. Didžiausia jų teikiama nauda – galimybė palaikyti ryšį su klientais. Jo pagrindas turėtų būti ne reklama, o pagalba. Supratęs, kad juo rūpinamasi ir atsižvelgiama į jo poreikius, žmogus galiausiai pats ateis ir taps jūsų klientu.

Keturi žingsniai

Norintiems turėti savo programėlę išmaniesiems telefonams ar kitiems įrenginiams K. Pečiulis pataria viską vertinti atsakant sau į keturis paprastus klausimus:

Ko įmonei reikia?

Kur jos klientai?

Kaip ji pasieks savo klientus?

Kokios rinkoje vyrauja programavimo kainos?

Atsakius į šiuos klausimus bus daug lengviau nuspręsti, ar programėlė yra tai, ko dabar reikia jūsų verslui. Visa kita priklausys nuo fantazijos ir kūrybiškumo.

„Net neabejoju, kad šiuo metu pasaulyje bent kelios komandos kuria tokius pačius ar panašius sprendimus. Jų sėkmė priklauso nuo to, kurie bus greitesni ir padarys viską kokybiškiau“, – apibendrino K. Pečiulis.