Visam pasauliui vis aktyviau diskutuojant apie „blockchain“ technologiją ir kriptovaliutas, ateitis, kurioje jos taps itin svarbia ekonomikos dalimi, ima atrodyti vis realesnė. Į šiuos procesus pamažu įsitraukia ir valstybinės institucijos. Lietuva ruošiasi čia būti viena pirmųjų. Lietuvos bankas jau paskelbė apie platformos „LBChain“ kūrimą. Kaip sako Lietuvos banko valdybos nario patarėja Jekaterina Govina, „blockchain“ evoliuciją galima arba stebėti, arba patiems joje dalyvauti, o antroji galimybė skamba gerokai patraukliau.

Nenori būti stebėtojais

„LBChain“ dalyviams suteiktų specialią „blockchain“ techninę platformą ir konsultacijas. Sistema galėtų naudotis tam tikrus atrankos kriterijus atitinkančios inovatyvios įmonės, kuriančios ir plėtojančios „blockchain“ technologijomis grįstas paslaugas ir sprendimus. Tikimasi, kad platforma padės Lietuvos ir tarptautinėms įmonėms įgyti naujų žinių ir pritaikyti šia technologija pagrįstas paslaugas.

„Blockchain“ technologiją vertiname kaip labai perspektyvią. Jos potencialas dar nėra iki galo atskleistas. Šiuo metu pasaulyje vyksta daugybė tyrimų, daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių skiriama bandant pritaikyti „blockchain“ realioms problemoms spręsti. Vykstant tokiai sparčiai technologinei pažangai, gali pasirinkti: arba stebi procesus iš šalies, arba jau ankstyvoje stadijoje bandai suprasti technologiją ir ieškoti būdų, kaip ją pritaikyti savo veikloje“, – dėsto J. Govina.

Anot jos, paprastai laimi tie, kurie suvokia perspektyvios naujosios technologijos potencialą dar jos užuomazgos stadijoje. Specialistė pabrėžia, kad Lietuvos bankas vykdo daugybę visuomenei svarbių funkcijų, todėl „blockchain“ visų pirma matomas kaip priemonė efektyviau vykdyti savo veiklą.

„Kita vertus, esame finansų rinkos reguliuotojai ir prižiūrėtojai, todėl savo sprendimais ir veiksmais galime daryti reikšmingą įtaką finansų sektoriaus vystymuisi. Labai svarbu, kad ir reguliuotojas suprastų inovatyvius procesus ir technologijas, o reguliavimas būtų subalansuotas. Mes siekiame suprasti „blockchain“, skatinti teigiamų inovacijų atėjimą į finansų rinką. Norime tapti finansų sektoriaus partneriu, skatinančiu inovacijas ir tvarų augimą“, – teigia pašnekovė.

Susidomėjimas peržengė Lietuvos ribas

 

„Jei tyrimai bus sėkmingi, tokią platformą pasiūlytume savo finansų rinkos dalyviams ir asmenims, kuriantiems įvairius sprendimus finansų rinkai.“

J. Govina.

 

„LBChain“ taps sudedamąja Lietuvos banko finansinių technologijų strategijos dalimi. Platformos kūrimas turėtų užtrukti maždaug 1–2 metus. Jau pradėtas ikiprekybinis pirkimas, kuriuo siekiama su privačių tiekėjų pagalba sukurti paslaugą – „blockchain“ platformą. Tik paskelbus žinią apie „LBChain“ kūrimą, sulaukta itin didelio verslininkų susidomėjimo.

„Jei tyrimai bus sėkmingi, tokią platformą pasiūlytume savo finansų rinkos dalyviams ir asmenims, kuriantiems įvairius sprendimus finansų rinkai. O ilgainiui „LBChain“ galėtų išaugti į „LTChain“ („Lietuvos grandinę“), į šios technologijos tyrimus įtraukiant ir kitas viešojo sektoriaus institucijas. Mes laikomės požiūrio, kad „blockchain“ yra ne vien apie finansų sektorių ir gali būti pritaikyta daugelyje sričių“, – sako J. Govina.

Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje

„Džiaugiamės, kad žinia apie mūsų planus paplito ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Sulaukėme skambučio iš Kanados centrinio banko, kuris labai susidomėjo šiuo projektu. Apie finansinių technologijų sėkmės receptą taip pat pasakojome Slovėnijos centriniam bankui. Esame kviečiami savo patirtimi dalytis svarbiausiuose finansinių technologijų renginiuose. Tai labai didelis pasiekimas visai mūsų šaliai“, – teigia Lietuvos banko valdybos nario patarėja.

Dar daug nežinomųjų

Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad „blockchain“ tebėra eksperimentinė technologija. Tolesnis jos vystymasis priklausys nuo daugybės veiksnių. Vienas jų neabejotinai bus teisinis reguliavimas.

„Pati technologija tarsi ir neskatina kažkokio specifinio reguliavimo, nes taikomas bendras principas – reguliavimas turėtų būti technologiškai neutralus. Suderinamumo klausimas iškyla tuomet, kai technologija paliečia įvairias valstybės saugomas mūsų gyvenimo sritis, pavyzdžiui, asmens duomenų arba vartotojų apsaugą, licencijuotos veiklos vykdymą ir pan.“, – sako J. Govina.

Kadangi „blockchain“ leidžia iš esmės pakeisti dabartinius verslo procesus ir visiškai kitaip saugoti informaciją apie sandorius ar finansines operacijas, pritraukti finansavimą ir pan., šiandien esama tikrai daug neapibrėžtumo ir rinkai, ir pačioms rinką reguliuojančioms institucijoms. Esant tiek daug klausimų, bus itin svarbu suprasti, kaip ši technologija gali veikti, kartu ieškant būdų ją įtraukti į dabartinę sistemą.

Kai kurie analitikai šiandien netgi kalba apie „blockchain“ kaip apie sprendimą, galintį ne prisitaikyti prie esamos sistemos, o ją iš esmės pakeisti, decentralizuojant finansų sistemas ir atimant iš valstybės ir bankų finansų sistemą legitimizuojančių institucijų vaidmenį.

Visgi pašnekovė šioje vietoje gerokai nuosaikesnė. „Vargu ar tokia utopinė idėja gali tapti realybe. Ir čia ne tiek skepticizmo dėl pačios technologijos potencialo išraiška, kiek supratimas, kaip valstybė per pinigus gali daryti įtaką ekonomikos procesams. Tam, kad sistema būtų visiškai decentralizuota, reikėtų, kad visos pasaulio valstybės susitartų atsisakyti savo galios vykdyti pinigų politiką. Ir čia jau pereiname ne į ekonomikos, o į politikos lygį. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės negalėtų ieškoti būdų, kaip mokėjimų operacijas perkelti į „blockchain“, neprarasdamos pinigų kontrolės funkcijos“, – svarsto ji.

Kaip „blockchain“ ir kriptovaliutos vystysis toliau, parodys tik laikas. Tačiau aišku tiek, kad Lietuva stengsis būti šios evoliucijos priekyje. Nors „LBChain“ dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jos starto ilgai laukti nereikės.

„Planuojame, kad „LBChain“ platforma galėtų startuoti 2019 m. pabaigoje arba 2020 m. pradžioje. Aišku, prieš tai dar laukia labai ilgas kelias ir čia būtinos ne vien Lietuvos banko pastangos, bet ir kitų viešojo sektoriaus institucijų, dalyvaujančių ikiprekybinių pirkimų procese, parama bei įsitraukimas“, – teigia J. Govina.