Su italu Claudio Santori susitikome konferencijos LOGIN metu „startupų“ mugėje. Čia jis su komanda pristatė savo projektą BliuBliu.com. Į pokalbį ėjau jau šiek tiek išbandęs sistemą ir maniau, kad tokio puikaus įrankio kalboms mokytis dar nebuvau matęs. Bus labai keista, jei šis tinklalapis nesulauks sėkmės, bet atrodo, kad produktas pasklis toli už Lietuvos ribų.

Tradiciniai būdai netenkino

C. Santori sako, kad Lietuvoje atsidūrė meilės reikalais ir į mūsų šalį atsikraustė dėl savo merginos. Santykiai nutrūko, bet vyras vis dar turi ką čia veikti – pradėjo verslą.

BliuBliu.com veikia paprastai: sistema jums pateikia tekstą norima kalba, kuriame reikia pažymėti nesuprantamus žodžius. Taip nustatomas jūsų mokėjimo lygis. Tada toliau mokomasi skaitant tekstus, žiūrint vaizdelius, t. y. pasineriant į gyvą kalbą.

„Manau, kalbų moko žmonės, kurie gramatiką studijuoja visą gyvenimą. Tai būtų tas pats, jeigu mechanikas bandytų jus išmokyti vairuoti aiškindamas, kaip veikia variklis. Gramatika yra kalbos variklis, bet jeigu mes nežinome, kaip vairuoti, ji mūsų to ir neišmokys. Klasėse mokoma formalios kalbos. Stengiamasi nustatyti standartą, kuris tiktų visiems, bet iš tikrųjų niekam netinka“, – šnekamosios kalbos niuansus apibūdino C. Santori.

Jis sako tradicinės mokymo sistemos minusus pastebėjęs pirmą sykį nuvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir supratęs, kad nesugeba susikalbėti su vietiniais.

„Visų pirma išmokau anglų kalbos mokykloje. Mokiausi aštuonerius metus. Tada nukeliavau į JAV ir negalėjau pasakyti nė žodžio. Visiškai nesugebėjau susišnekėti ir tai buvo siaubinga… Paskui šešerius metus gyvenau Suomijoje ir bandžiau išmokti suomių kalbą. Vėl ėjau į pamokas. Ten kai ką supratau. Mokiausi kalbos klasėje, bet su draugais kalbėdavau angliškai. O mano draugai, kurie nemokėjo angliškai, kalbėjo suomiškai ir jų kalba vis gerėjo. Taigi, nors aš ir lankiau pamokas, kitų kalba tobulėjo vien dėl to, kad jie praktikavosi su tikrais žmonėmis“, – prisiminė verslininkas.

Atsikraustęs į Lietuvą jis vėl pradėjo lankyti pamokas, bet grįžęs iš jų namo vis tiek nesugebėdavo susikalbėti su savo mergina. Italas įsitikino, kad mokytis reikia ne gramatinės, o šnekamosios kalbos.

„Kai atvykau į Lietuvą, vėl pradėjau lankyti pamokas, mokytis gramatikos. Pagalvojau, kad suprantu savo mokytoją, bet išėjęs į lauką nesuprantu nieko. Supratau, kad svarbiausia yra praktika. Taigi pradėjau praktikuotis ir įsitikinau, kad būtent tai tobulina mano kalbą. Nė vienas iš mano draugų nemokėjo gramatikos taisyklių. Kalbant jos nereikalingos. Svarbiau yra tiesioginis susidūrimas su kalba“, – sakė C. Santori.

Merginą iškeitė į programuotojų komandą

C. Santori kilo idėja pasitelkti principą, pagal kurį kalbėti mokosi vaikai. Tai pasinėrimas į kalbą. Žinoma, vaikiškos knygutės suaugusiesiems netinka. Jis greitai rado kitą šaltinį.

„Pagalvojau, kad internete yra daugybė medžiagos. Ir visa ji nemokama. O jeigu kompiuteris tau pasiūlytų dvidešimt straipsnių, kuriuos gali perskaityti ir suprasti? Perskaitai straipsnį apie tikrus įvykius ir viską supranti. Tai labai geras jausmas. Išmoksti naujų žodžių ir sistema pasiūlo dvidešimt naujų puslapių, kuriuos gali suprasti. Taigi nuolat pleti žinias. Kai nueinu į knygyną, pardavėja gali pasiūlyti knygą, kuri man patiks. Užuot bandęs visas knygas iš eilės, aš galiu nusipirkti ją“, – pasakojo verslininkas.

Labai ilgai užtruko žmonių, galinčių Claudio idėją paversti kūnu, paieška. Laimė, jis buvo užsidegęs ir savo pasiekė. Toks pasiryžimas net kainavo jam merginą…

„Tai buvo ilgas kelias. Pradėjau prieš metus. Mergina su manimi dėl to ir išsiskyrė, kad man rūpėjo tik komandos subūrimas. Iš pirmo žvilgsnio sistema labai paprasta – tiesiog paspaudi ant žodžio, kurio nesupranti, bet už to slypi sudėtingas algoritmus. Prieš kelis mėnesius suradau investuotoją, kuris man pasiūlė ir programuotojus. Taigi gavau visą paketą: ir pinigų, ir programuotojų. Jų paieškos buvo sudėtingiausia dalis“, – kalbėjo jis.

Nors kol kas dar yra tik sistemos beta versija, ja jau naudojasi žmonės iš viso pasaulio. Jų tik daugės, nes šiuo metu dvidešimt penkiomis kalbomis veikianti sistema vasarą jų atpažins penkiasdešimt.

BliuBliu.com jau spėjo pastebėti ir užsienio žiniasklaida. „Vienas Japonijos laikraštis „Asahi“, kuris kasdien spausdinamas 11 milijonų egzempliorių tiražu, atsiuntė čia iš Tokijo savo žurnalistus. Mes nesame įsikūrę vienoje vietoje. Turime sistemą, kuri veikia dvidešimt penkiomis kalbomis. Žmonės sistema jau naudojasi Australijoje, Japonijoje, Amerikoje, Europoje. Mes maži, bet klientų turime visur. Ir mes galime lengvai pridėti į sistemą daugiau kalbų“, – sakė C. Santori.

Italas sako visiškai nesigailintis atvykęs į Lietuvą. Čia jis ne tik pradėjo verslą, bet ir rado aplinką, kurioje malonu gyventi.

„Džiaugiuosi, kad atvykau čia. Dabar galiu lyginti Italiją, Suomiją ir Lietuvą. Italijoje man patinka dvasia, kurią turime. Suomijoje man patinka žmonių veiklumas. Žmonės Lietuvoje yra veiklūs, turi savo tikslų, be to, yra smagūs. Man patinka, kad čia yra energijos. Toks jausmas, kad visi čia nori pakeisti pasaulį arba bent jau padaryti jį geresnį. Matau daug progreso, žmonės nori veikti ir daro tai iš širdies, ne tik nuadodamiesi smegenimis“, – sakė C. Santori.