Šiais metais parodų rūmus „Litexpo“ dviem dienoms gyviausia sostinės vieta pavertusi progreso konferencija LOGIN po vienu stogu sukvietė daugiau nei šimtą pranešėjų. Nors sąraše ne viena visiems puikiai pažįstama pavardė, mano žvilgsnį patraukia anksčiau nematyta – Jackas Andraka (17 m.). Jauniausio LOGIN pranešėjo istorija – neeilinė: savo pėdsaką medicinos istorijoje jaunasis išradėjas įspaudė vos penkiolikos, kai sukūrė testą, kurį pasitelkus galima diagnozuoti ankstyvas kasos, kiaušidžių ir plaučių vėžio stadijas.

„Mokslininko stereotipas turėtų būti sulaužytas“,– šypsosi J. Andraka, o aš tvirtinu, kad nei akinių, nei žilų plaukų kuokšto nepastebėjau.

Įkvėpė asmeniniai išgyvenimai

J. Andrakos pažintis su mokslu buvo itin ankstyva. „Pirmąjį mokslinį eksperimentą man parodė tėvai. Buvau vos 3 metų. Ko gero, mokslas man patiko, nes šeštoje klasėje pradėjau dalyvauti įvairiuose mokiniams skirtuose moksliniuose projektuose. Keletą laimėjau“,– šypteli išradėjas.

„Kai buvau 13 metų, nuo kasos vėžio mirė artimas šeimos draugas,– prisimena J. Andraka. – Po šios nelaimės, palietusios mane ir visą šeimą, panorau sužinoti daugiau.“ Pradėjęs nuo paprasčiausių paieškų „Google“, „Wikipedia“ ir kituose internetinės paieškos portaluose, J. Andraka rado įvairios statistikos, susijusios su kasos vėžiu sergančiais žmonėmis.

„Sužinojau, kad net 85 % ligonių kasos vėžys diagnozuojamas per vėlai. Šansas, kad tokie žmonės išgyvens, yra tik 2 %. Tai mane šokiravo“,– išgyvenimais dalijasi išradėjas.

Atsakymą į klausimą, kodėl nepavyksta ligos diagnozuoti laiku, J. Andraka aptiko greitai.

„Kasos vėžiui diagnozuoti naudojama pasenusi ir itin brangi technologija,– paaiškina mokslininkas ir priduria:– Supratau, kad turi būti geresnė alternatyva. Tokia, kuri būtų nebrangi, greita, atrankinė, paprasta, jautri ir neinvazinė.“

„Tam, kad nustatytume kasos vėžį, reikia tirti kraują ir jame esančius baltymus. Problema ta, kad tik vienas kone nepastebimas pakitimas viename iš daugybės kitų mūsų kraujyje esančių baltymų gali parodyti, ar turite šią ligą. Jo pastebėti beveik neįmanoma,– sako J. Andraka.– Gerai, kad esu jaunas ir optimistas.“

Net pačiu sunkiausiu metu nemąsčiau apie galimybę viską mesti. Nuolat galvojau apie žmones, kuriuos pavyks išgelbėti, jei man pasiseks.

J. Andraka

Visą savo vasarą jaunuolis paskyrė net 8 000 skirtingų baltymų tyrimui, siekdamas nustatyti, kurie iš baltymų galėtų padėti identifikuoti vėžį.

„Po 4 000 radau tai, ko ieškojau, – baltymą mezoteliną, kuris randamas žmogaus kraujyje ankstyvoje kasos, kiaušidžių ir plaučių vėžio stadijoje. Taigi tuo metu, kai žmogus turi visus 100 % šansų išgyventi“,– paaiškina išradėjas.

Jei turi tikslą, visos kliūtis įveikiamos

Radęs apie ligą informuojantį baltymą, J. Andraka susidūrė su nauju iššūkiu. „Turėjau rasti būdą, kaip šį baltymą, o tuo pat metu ir vėžį aptikti kraujyje“,– sako išradėjas.

„Idėja (sumaišyti į mezoteliną reaguojančius žmogaus antikūnius su viengubais anglies nanovamzdeliais, kurie naudojami filtravimo popieriaus gamyboje ir tokiu būdu pagaminti popierinį jutiklį) kilo mokyklos biologijos kabinete, vietoje, kurioje išradimų niekas nenori ir nelaukia“,– nusijuokia pranešėjas.

Tačiau vien sumanymo negana, reikia jį išbandyti. „Žinojau, kad vėžio tyrimai virtuvėje nepatiks mano mamai, taigi sugalvojau kreiptis į laboratorijas. Sudariau medžiagų sąrašą, nurodžiau biudžetą, procedūrą, kiek laiko man reikės, ir nusiunčiau laiškus 200 profesorių. O tuomet laukiau atsakymų,– prisimena J. Andraka ir priduria mėnesį laukęs pagyrų, o gavęs 199 neigiamus atsakymus:– Net ir gavęs kiekvieną mano procedūroje aprašytą žingsnį kaip didžiausią klaidą įvardijusio profesoriaus laišką, žinojau, kad mano sumanymas geras.“

„Vienas profesorius sutiko suteikti šansą. Tiesa, jis nesakė, kad prieš tai mane apklaus 20 mokslo daktarų,– šypsosi jaunuolis ir patikina, kad ši apklausa buvo tik pradžia, o siekiant, kad sugalvotas testas veiktų, prireikė 7 mėnesių atkaklaus darbo laboratorijoje:– Pirminis sumanymas turėjo spragų, užtrukau, kol viską ištaisiau. Dabar testas veikia, kainuoja 3 centus ir yra atliekamas vos per 5 minutes. Jis 168 kartus greitesnis, 26 000 kartų pigesnis ir 400 kartų jautresnis tyrimas nei pirmtakas.“

Jaunystė – pliusas

„Tam, kad tavo idėja būtų vertinga, nereikia moksliniolaipsnio,– sako J. Andraka.– Taip, jauni žmonės turi mažiau patirties, bet pasižymi laisvu, kūrybingu mąstymu. Jų galvose gimsta originalios idėjos. Patirties trūkumą vertinu kaip pliusą, jis pašalina baimę bandyti ir klysti.“

„Reikia tik tikėti savimi ir savo idėja. Tinkamai išnaudoti tai, ką duoda internetas, ir dirbti su sumanymu, kuris svarbus tau pačiam“,– pataria išradėjas.

„Net pačiu sunkiausiu metu nemąsčiau apie galimybę viską mesti. Nuolat galvojau apie žmones, kuriuos pavyks išgelbėti, jei man pasiseks,– sako J. Andraka.– Mokslo pasaulis įtraukiantis ir įdomus. Tai galimybė pamatyti naują pasaulį. Pažinti ir atrasti šį tą, kas pasaulį pavers geresniu.”