Daugeliui mokinių chemija nėra tarp lengviausiai suvokiamų dalykų, tačiau ją įmanoma išdėstyti gerokai patraukliau, nei šiandien įprasta Lietuvos mokyklose. Tokį iššūkį sau iškėlė Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros bakalaurė Karolina Petraitytė, pasiūliusi rinkai paprastesnį chemijos mokymosi metodą ir už inovatyvią priemonę „Chem Tokens“ laimėjusi pagrindinį prizą šių metų „Jaunojo dizainerio prizo“ konkurso produkto dizaino kategorijoje.

„Chem Tokens“ (liet. „Chem žetonai“) – tai mokymo priemonė 8–9 klasių chemijos pamokoms, sujungianti fizinį potyrį su papildytąja realybe. Periodinės lentelės elementai pateikiami kaip specialaus dizaino žetonai, padedantys mokiniams suvokti lentelės struktūrą, kiekvieno elemento unikalumą ir fiziškai juos jungti, sukuriant molekules. Nuskenavus žetonus specialia programa, jie įgyja virtualią formą, kuri moko spręsti chemines lygtis, kaupti molekulių kolekciją, vykdyti virtualius eksperimentus.

Nebuvo chemijos entuziastė

Jaunoji kūrėja pasakoja, kad mokyklos laikais chemija jai nebuvo pati lengviausia sritis: „Chemija visada asocijavosi su kažkuo, ko nepasiekiau. Man tai mokslas, kuriam suvokti reikia be galo didelės vaizduotės ir žinių bagažo, kurio jausdavausi dar neprikaupusi. Mokykloje chemija man sekėsi gerai, tačiau visada jutau, kad vis dar kažko nesuprantu iki galo. Čia man ir kilo mintis, kad produkto ir programos sintezė gali leisti mokiniui chemiją parodyti kitaip – per potyrį.“

 

„Mane nuolat trikdė tai, kad šioje srityje jau kurį laiką niekas nesikeičia.“

K. Petraitytė.

 

K. Petraitytė teigia, kad, domėdamasi švietimu ir sistemos trūkumais, pastebėjo, jog edukacijos procesui trūksta pokyčių ir ryškesnio žengimo koja kojon su besikeičiančiomis technologijomis ir galimybėmis.

„Mane nuolat trikdė tai, kad šioje srityje jau kurį laiką niekas nesikeičia. Nors tai kartoja ir mokytojai, ir mokiniai, realių pokyčių nematome. Tuomet, ruošdamasi savo bakalauro projektui, nusprendžiau pati išsamiau patyrinėti šią temą, mąstydama, kaip produkto dizainas galėtų tam padaryti didesnę įtaką. Tada ir atsirado chemijos tema, nes išsiaiškinau, kad būtent šioje pamokoje mokiniams sunkiausia įsivaizduoti, kaip atomų mikropasaulis siejasi su simboliais, lygtimis, kurias jie rašo į sąsiuvinį, ir cheminiais eksperimentais realiame pasaulyje“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.

Kūrė bendradarbiaudama su pedagogais

Meninę gyslelę turinti dizainerė, prieš imdamasi savo projekto, puikiai prisiminė, kad mokantis mokykloje jai visada trūko vizualaus paaiškinimo, animuoto ir interaktyvaus sprendimo, kuris būtų informatyvus ir moksleiviui aiškiai suvokiamas.

„Kartais atrodydavo, kad mokytojams tiesiog pritrūksta laiko paieškoti dėstomos temos internete – juk ten galima rasti bent animacinį filmuką, kuris kai kada net geriau paaiškina informaciją nei pats mokytojas. Taip pat norisi pažerti kritikos ir pačiam dėstymo stiliui. Visos pamokos visada identiškos – mokiniai turi tyliai sėdėti suoluose, kol mokytojas pasakoja tai, ką jis išmano iki kaulų čiulpų, tačiau pritrūksta kantrybės dar ir dar kartą pakartoti mokiniui, kuris tai girdi pirmą kartą gyvenime. Toliau ugdymas yra tik rašymas ir skaitymas – nesvarbu, ar tai biologija, geografija, matematika, chemija, ar bet kuris kitas dalykas. Net saugaus elgesio kelyje mokoma sėdint patalpoje“, – problemas įvardija K. Petraitytė.

Vis dėlto, „Chem Tokens“ autorės teigimu, švietimo sistema pasiilgusi pokyčių, tad mokytojai, su kuriais buvo bendradarbiaujama, noriai įsijungė į šį projektą, dalijosi savo praktinėmis žiniomis.

„Chem Tokens“ nuo pat idėjos pradžios buvo kurtas konsultuojantis su chemijos mokytojais. Nors ne kartą teko atsiversti seną chemijos vadovėlį, didžiąją dalį žinių man priminė mokytojai ir mokiniai. Jiems buvo be galo malonu man padėti, nes kiek aš išmokau naujų dalykų, tiek jiems buvo įdomus naujas požiūris iš šalies ir eksperimentinių maketų bandymas“, – sako pašnekovė.

Sulaukė mokinių įvertinimo

Projektui artėjant prie pabaigos, „Chem Tokens“ nuspręsta pristatyti moksleiviams – tikslinei auditorijai, kuri ateityje naudos šį produktą.

„Savo darbą pristačiau dviem mišrioms 9–11 klasių mokinių grupėms ir keliems chemijos mokytojams. Nuo pat pirmos demonstracijos mačiau, kaip mokinių akys užsidegė. Jie iškart norėjo čiupti planšetinį kompiuterį ir apžiūrėti visus elementus. Mane pačią nustebino labai pozityvi jų reakcija į mano virtualias pamokas – maniau, kad ši vaikų karta tikrai yra mačiusi visko. Tikriausiai juos labiausiai sužavėjo tai, kad čia žaidimas, kuris juos moko to paties, ko ir jų atsibodę vadovėliai. Visa tai įamžinau savo pristatomojoje vaizdo medžiagoje. O chemijos mokytojai, paėmę mano priemonę, pasijuto kaip kūrėjai, pradėjo pasakoti, kaip dar galima mokyti naudojant žetonus, kokius dar eksperimentus galiu įtraukti į kompiuterinę programą. Sulaukiau stipraus palaikymo ir net pasiūlymo man padėti toliau“, – džiaugiasi autorė.

Netrūko iššūkių

Dizaino specialybės siekiančiai merginai didžiausiu iššūkiu tapo kompiuterinės programos kūrimas ir techniniai projekto kūrimo elementai.

„Nors pati programavimu neužsiėmiau, visą sudėtingąjį programinį darbą man padėjo atlikti kompiuterinių žaidimų kūrėjas Valentinas Rimeika. Visus sistemos veikimo principus kūrėme kartu, tačiau vis tiek iškilo begalė klausimų. Pagrindinė projekto problema buvo sukurti paprastą ir intuityvų programos valdymą, kas iš pradžių skambėjo labai paprastai, bet vėliau sukėlė daugiausia galvos skausmo. Iš tiesų esu nepaprastai jam dėkinga, nes bet koks komandinis darbas yra daug geriau nei manymas, kad vienas gali padaryti geriau“, – sako K. Petraitytė.

Paklausta, koks tolesnis likimas laukia „Chem Tokens“, mergina neslepia, kad norėtų šį projektą komercializuoti ir pasiekti, kad jos chemijos žetonai atsirastų kiekviename chemijos mokytojo kabinete.

„Iš tiesų sulaukiau daug palaikymo ir pati pradedu galvoti, kad toks produktas ateityje tikrai galėtų atsirasti chemijos kabinetų lentynose. Norėčiau nepritrūkti jėgų ir galimybių projektą paversti tikru produktu“, – viliasi autorė.

„Chem žetonai“