Pienas, grietinėlė ir vanilė, pagardinti specialiais tamsoje šviečiančiais fosforo kristalais, – nenustebčiau, jei vieną gražią dieną gabūs lietuvių maisto technologai sukurs tokį skanėstą. Juk kiaulienos ar alaus skonio ledai margame pasaulyje jau nėra naujiena. Tačiau šioje istorijoje figūruojančios ledų technologijos jūsų neatgaivins karštą vasaros popietę, nes ji ne apie ledų meistrus, o apie gabius fizikus.

Išmaniuosius apšvietimo sprendimus kuriančios UAB „Ledigma“ tyrimų direktorius dr. Pranciškus Vitta draugiškai pagrūmojo, kai po penkiolikos minučių pokalbio ir toliau deramai lietuviškai skambančius šviestukus vadinau ledais. Santrumpa, kilusi iš anglų kalbos, reiškia šviesą skleidžiantį diodą (Light Emitting Diode) – mažą (nuo 2 iki 8 mm) lengvą lustą, kuris, sumontuotas epoksidinėje kapsulėje, geba elektros energiją paversti šviesa. Bet apie viską iš pradžių.

MITA parama suteikė pagreitį

Saulėtekyje įsikūrusiame Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute jau lygiai metus kalbas apie šviesos komponentes, lygiagrečiąsias lustų varžas ir cirkadinio poveikio žmogui optimizavimą vis dažniau papildo verslo pasauliui įprastesni žodžiai, tokie kaip „biudžetas“, „pirkėjai“, „apyvarta“.

Jauni fizikai P. Vitta, Andrius Petrulis ir Arūnas Tuzikas, padedami universiteto ir svarią mokslinę patirtį kietakūnio apšvietimo srityje sukaupusių profesorių Artūro Žukausko bei Rimanto Vaicekausko, įsteigė pumpurinę aukštųjų technologijų bendrovę. Po truputį kurptai verslo idėjai pagreitį suteikė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) parama – 70 tūkst. litų.

„Šių pinigų tam, kad bendrovė kvėpuotų, pakako pirmiesiems metams. Žinoma, jei ne universiteto įranga ir patalpos bei jo darbuotojų per daugiau nei dešimtmetį sukauptas know-how, veiklai pradėti reikėtų daugiau nei pusės milijono litų“, – pradines išlaidas įvertino jaunų fizikų bendrovei vadovaujantis direktorius Justinas Baužys.

Bendrovės gaminys – unikalus šviestuvas

Pirmas didelis „Ledigmos“ kolektyvo tikslas jau beveik įgyvendintas. Verslo ėmęsi mokslininkai suderino turimas žinias su šviestukų galimybėmis ir pagamino išskirtinį valdomos spalvinės kokybės šviestuvą „Lume-20R“. Juo galima reguliuoti ne tik spalvų temperatūrą, bet ir sodrį. Taip apšviestas Claude‘o Monet paveikslas „Živerni sodas“ (žr. pav.) įgyja netikėtų naujų atspalvių, o lėkštėje patiekiami raudoni pomidorai virsta oranžiniais arba geltonais. Šviestuve įdiegta unikali lietuvių patentuota RGB ir AGB šviesos srautų derinimo technologija, kuri pelnė 2013 m. Lietuvos kovo mėnesio išradimo apdovanojimą.

„Lietuvoje daug kas mėgsta prisidengti aukštosiomis technologijomis, tačiau viena yra kurti analogų pasaulyje neturinčius išradimus, o kita naudotis jau išbaigtomis technologijomis, kurios Vakaruose taikomos ne vienus metus. Mes esame tikrų aukštųjų technologijų startuolis“, – sakė P. Vitta.

Jis su bendražygiais naujuoju gaminiu pirmiausia taikosi į specifinę muziejinio apšvietimo rinką: „Produkto unikalumu ir kaina galime konkuruoti su pasaulyje įsitvirtinusiais gamintojais – vokiečių „Erco“ ar italų „Martini Lighting“. Mūsų šviestuvo galutinė kaina dabar yra 1 000 litų, o panašūs produktai vidutiniškai kainuoja apie 10 tūkst. litų. Tiesa, dar turime padirbėti. Šiuo metu mūsų pagrindinis tikslas – patobulinti optiką. Jau po kelių savaičių pristatysime naują programinę įrangą, kuri leis šviestuvą valdyti per belaidį interneto tinklą, tiesiog prisijungus prie interneto naršyklės.“

„Lume-20R“ galimybės neapsiriboja išmaniuoju muziejų ir meno galerijų apšvietimu – technologija gali pagyvinti ir maisto produktų, juvelyrikos dirbinių, tekstilės gaminių prekybą.

Tiesa, įrodyti tokio apšvietimo pranašumus itin pragmatiškiems prekybininkams, pasak J. Baužio, nėra lengva: „Aukštosios technologijos tuo ir sudėtingos, kad pagrįsti jų naudą ne visada galima tą pačią akimirką. Galimybė pasitelkus išmanųjį apšvietimą padidinti pardavimą keliais procentais nebūtinai įtikina parduotuvių vadovus.“

„Ledigmos“ kolektyvas, atliekantis šviečiamąją misiją, pastaruoju metu aktyviai mezga ryšius su architektais, dizaineriais, menininkais, naudą matuojančiais ne vien pinigine išraiška, bet ir estetine pridedamąja verte.

Mastas kitoks, bet rinka globali

JAV, kuriose aukštosios technologijos klesti nuo Niujorko iki Silicio slėnio, praktika rodo, kad iš dešimties aukštųjų technologijų startuolių suklesti ir didžiulį pelną neša tik vienas, tačiau tokį, kad atperka visus ne taip nusisekusius. Kelių milijonų JAV dolerių pradinės investicijos į aukštųjų technologijų startuolius už Atlanto yra savaime suprantamas dalykas.

„Iš patirties žinau, kad susikalbėti tikram mokslininkui ir verslininkui beveik neįmanoma, todėl Lietuvoje labai trūksta aukštos kvalifikacijos technologijų konsultantų. Suomijoje, kurioje gyventojų beveik dvigubai daugiau nei Lietuvoje, veikia technologijų tyrimų centras, kuriame mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina 20 tūkst. specialistų – toks darbuotojų skaičius prilygsta penkiems Vilniaus universitetams“, – mokslo ir verslo bendradarbiavimo mastą palygino P. Vitta.

Vis dėlto globaliame pasaulyje veriasi naujos galimybės. Štai įsigyti šviestuvui reikalingus komponentus „Ledigma“ gali ir Lietuvoje, ir Kinijoje. Galutinė kaina – ta pati, o ir detalių pristatymas iš Kinijos užtrunka ne ilgiau.

Technologija sudomino italus

Globalūs verslo kontaktai atnešė ir pirmą rimtą laimikį – bendradarbiavimo galimybę su jau minėta Italijos išmaniojo apšvietimo bendrove „Martini Lighting“, kuri panoro pritaikyti lietuvių sukurtą apšvietimo technologiją savo gaminiams.

Aukštųjų technologijų rinkoje dažniausiai nėra aršiai kovojančių konkurentų. „Jei turi technologiją, ji yra tavo. Linkėčiau lietuvių mokslininkams nebijoti bendradarbiauti, nes kartu kur kas lengviau kurti inovacijas“, – sakė P. Vitta.

Anot „Ledigmos“ direktoriaus J. Paužio, verslo pradžioje svarbu nesimėtyti į įvairias šalutines veiklas ir siekti aiškiai įvardytų tikslų: „Svarbiausia, kad mes visi „Ledigmoje“ žinome, ko siekiame, t. y. sukurti ir rinkoje išbandyti unikalų produktą. Į gamybą orientuotų aukštųjų technologijų sėkmė ateina po 3–5 metų. Kai yra konkretus tikslas, motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojų papildomai nereikia.“

Naujų iššūkių metas

Metukų gimtadienį atšventusios įmonės šiemet laukia nauji išbandymai – MITA suteikta pradinė parama jau panaudota. Klientų savo produktui „Ledigmos“ kolektyvas ieško ne tik Lietuvoje, žvilgsnis krypsta į Vokietiją, Skandinavijos šalis.

Bendrovės perspektyvas palengvina tai, kad šviestuvas „Lume-20R“ nėra vienintelis būdas generuoti pajamas. „Ledigma“ siūlo ir intelektines paslaugas – šviesos šaltinių charakterizavimą ir optimizavimą, t. y. tiria prekybininkų importuojamų apšvietimo prekių techninius parametrus, konsultuoja įvairiais išmaniojo apšvietimo klausimais.

„Neseniai sukūrėme universalų kontrolerį, kurį galima integruoti net į primityviausią šviestuvą, taip programuojant jo veikimą. Deramės su šviestuvų pardavėjais, galbūt jie norės patobulinti savo siūlomą produkciją“, – dar vieną įmonės kūrinį pristatė P. Vitta.

Akivaizdu, kad entuziastingiems bendrovės darbuotojams idėjų netrūksta. Lieka susikoncentruoti jas įgyvendinant ir ne tik, kaip skelbia „Ledigmos“ šūkis, nuspalvinti gyvenimą, bet ir deramai iš to uždirbti.

VERSLO INVESTICIJOS

Investicijos į startuolio pradžią – 96 tūkst. litų

MITA parama – 70 tūkst. litų

Įstatytinis kapitalas – 10 tūkst. litų

Papildomas akcininkų įnašas (kaip individualūs asmenys) – 16 tūkst. litų