Telefonas, radijas, dviratis, šaldytuvas ir dar daugybė išradimų priklauso stipriosios lyties atstovams. Nors moterų išradėjų skaičius nėra toks įspūdingas, jos dažnai lenkia vyrus originalumu. Gal sausainiai su šokolodo gabalėliais ar indaplovė ir asocijuojasi su moterimis, bet ar žinojote, kad sraigtinis pjūklas ir automobilio stiklų valytuvų analogas taip pat buvo sukurti švelniomis moteriškomis rankomis?

Šokoladinis traškus sausainis

Vieną 1930 metų dieną Ruth Wakefield kepė daugybę sviestinių sausainių svečiams. Recepte buvo nurodytas tirpintas šokoladas, tačiau R. Wakefield nebeturėjo šokolado, skirto kepti. Ji paėmė ,,Nestle“ šokolado plytelę, sutrupino gabaliukais ir sumetė į tešlą, tikėdamasi, kad šokoladas ištirps kepdamas. Tačiau šokoladas išlaikė savo formą ir taip atsirado šokoladinis traškus sausainis.

Indaplovė

Galima pamanyti, kad pirmą indaplovę išrado kažkas, kas praleido metų metus plaudamas indus, apraudodamas švaistomą laiką ir rankas, įsigėrusias indų ploviklio kvapo. Iš tiesų Josephine Cochrane, kuri gavo patentą už pirmą veikiančią indaplovę, nepraleido tiek daug laiko plaudama indus. Tikrasis jos išradimo impulsas buvo nusivylimas dėl tarnų daužomo jos paveldėto porceliano po prašmatnių pietų. J. Cochrane buvo aukštuomenės žmogus, kuriam patiko linksmintis, tačiau po vyro mirties 1883 metais ji liko su didžiule skola. Užuot išpardavusi numylėtą porcelianą, ji dėmesį sutelkė į mašinos, kuri jį tinkamai išplautų, kūrimą. Iš pradžių J. Cochrane susitikdavo su didelių viešbučių ir restoranų atstovais ir stengėsi įtikinti, kad indaplovė galėtų atlikti tą darbą, už kurį jie moka keliems tuzinams darbuotojų. Bėgant laikui vis daugiau namų ūkių įsigijo šį daiktą, nes daugiau moterų pradėjo dirbti.

Popierinis maišelis kvadratiniu dugnu

Margaret Knight suprato, kad popieriniai maišeliai turėtų turėti kvadratinį dugną. Juk svorį paskirstant palei pagrindą šiuo būdu į maišelį telpa daugiau daiktų. 1870 metais ji sukūrė medinę mašiną, kuri karpytų, lankstytų ir klijuotų kvadratinius dugnus prie popierinių maišelių. M. Knight gavo daugiau nei 20 patentų per visą savo gyvenimą.

Sraigtinis pjūklas

XVIII a. pabaigoje Tabitha Babbitt gyveno Masačusetse ir dirbo audėja, bet 1810 metais ji atkreipė dėmesį į vyrus, pjaunančius medžius šachtiniu pjūklu dviem rankenomis, kuriam reikia dviejų vyrų, kad jį trauktų pirmyn atgal. Nors pjūklas traukiamas abiem kryptimis, jis pjauna medį tik traukiamas pirmyn, o grįžtamasis mostas yra nenaudingas.T. Babbitt tai atrodė energijos švaistymas, taigi ji sukūrė sraigtinio pjūklo prototipą, kurį toliau buvo galima naudoti pjūklų frezose. Ji pridėjo sraigtinį ašmenį prie savo ratelio, kad kiekvienas pjūklo judesys būtų naudingas.

Stiklų valytuvai

XX a. pradžioje Mary Anderson pirmą kartą apsilankė Niujorke. Ji pastebėjo, kad vairuotojas turėjo sustabdyti tramvajų kas kelias minutes, kad nušluostytų sniegą nuo priekinio lango. Tais laikais visi vairuotojai turėjo taip daryti. Kai grįžo namo, M. Anderson sukūrė medinį valytuvą su gumos sluoksniu ant smaigo, pritvirtinamo prie rankenos transporto priemonėje. Kai vairuotojui reikėdavo nuvalyti stiklą, jis tiesiog patraukdavo rankenėlę ir medinis valytuvas su gumos sluoksniu nuvalydavo kritulius nuo skydo. M. Anderson gavo patentą savo prietaisui 1903 metais, o vos po 10 metų tūkstančiai amerikiečių turėjo automobilius su jos išradimu.

Spalvota šviesos signalo sistema

Martha Coston tapo našle 1847 metais, kai jai buvo vos 21 metai. Peržiūrinėdama savo mirusio vyro užrašus ji rado šviesos signalo sistemos, kuria laivai galėtų susisiekti naktį, planus. M. Coston pareikalavo, kad sistema būtų išbandyta, bet nepavyko. Moteris praleido 10 metų peržiūrinėdama ir tobulindama savo vyro spalvoto šviesos signalo sistemos projektą. Vieną vakarą ji pasiėmė vaikus žiūrėti fejerverkų ir būtent tada jai šovė mintis pritaikyti tam tikrą pirotechnikos technologiją savo šviesos signalo sistemai. Šviesos signalo sistema galiausiai suveikė, o Junginių Valstijų karinis jūrų laivynas nusipirko teises. M. Coston spalvota šviesos signalo sistema buvo plačiai naudojama per pilietinį karą.

Skystas popierius

Bette Nesmith Graham nebuvo gera mašininkė. Vieną dieną moteris stebėjo, kaip darbininkai piešė pranešimą apie nedarbo dieną ant banko lango. Ji pastebėjo, kad padarę klaidą jie užtekdavo dar vieną dažų sluoksnį, kad ją paslėptų. Bette pamanė, kad galėtų šią idėją pritaikyti savo spausdinimo klaidoms. Naudodama savo plaktuvą B. Graham sumaišė vandens pagrindo temperos dažus su spalva, kuri atitiko bendrovės raštinę. Ji nusinešė masę į darbą ir naudodama gerą akvarelės teptuką galėjo greitai ištaisyti savo klaidas. 1958 metais moteris patentavo savo išradimą.