„Uždirbti galima ir iš Nigerijos, o Lietuvoje apskritai viskas gerai“, – teigia Vytautas Paukštys, „ActiveSec“ įkūrėjas bei mobiliosios programėlės „Eskimi“ kūrėjas. Lieka patikėti šiais žodžiais, mat „Eskimi“ sudrebino Afrikos, Azijos bei Lotynų Amerikos rinkas ir pritraukė beveik 8 mln. vartotojų. Apie 80 proc. jų įtraukė iš lūpų į lūpas sklindanti reklama. Vilniuje atsidūriau dešimties, kai su tėvais persikrausčiau gyventi iš Šiaulių. Taigi visą savo sąmoningą laiką praleidau sostinėje. Polinkis į technologijas, internetą atsirado kartu su pirmaisiais modemais. Iš pradžių buvo tiesiog smalsu, bandžiau kurti svetaines, vėliau pradėjau programuoti, dirbti su dizaino programomis.

Iš tiesų prie šio pomėgio mane pastūmėjo tėvas, kuriam dabar aš esu labai dėkingas. Jam nepatiko mano paaugliški šėliojimai, alaus gėrimas, tad padovanojo kompiuterį su neribotu interneto ryšiu. Puoliau nuo vieno kraštutinumo prie kito – mane tapo sunku atplėšti nuo kompiuterio.

Mokykloje mokiausi prastai, niekas nesitikėjo, kad apskritai iš manęs kas nors išeis… Vis dėlto su vienu bendraklasiu paskutiniais metais kiek susiėmėme, supratome, kad griovių kasti nenorime. Natūraliai tų vienų metų mokslo neužteko, tad baigėme mokyklą kažkaip. Kadangi norint įstoti į gerą vietą reikėjo atitinkamų pažymių, pasirinkau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto informologijos specialybę. Tai iš esmės yra informacijos vadyba. Tai buvo bendrojo pobūdžio mokslas be specifinių žinių, tačiau aš viską pozityviai priimu, nes iš principo viskas ten buvo gerai.

Studijuodamas įsidarbinau fakulteto Integruotame informacijos centre. Ten ir pradėjau dirbti su projektais, juos pardavinėti. Su tais darbais nukeliavome į radijo stotį M–1. Amžinatilsį Hubertas Grušnys pasižiūrėjo į mūsų darbus ir pasakė: „Aš perku visą jūsų skyrių.“

Taigi pradėjau dirbti radijuje interneto projektų vadovu, buvau atsakingas už stočių perkėlimą į internetą, svetaines ir panašiai. Paskui perėjau į „Bitę“, kur iš pradžių dirbau su mobiliuoju internetu, o vėliau su privačių klientų segmentu.

Įgijęs patirties nusprendžiau pradėti dirbti tik sau. Tai neatsirado iš niekur, nes visuomet greta pagrindinių darbų vyko veiksmas: su kolegomis atidarėme ir uždarėme tris kavines, dirbome ir su nekilnojamuoju turtu, rinkodaros kompanijomis Lietuvoje bei Latvijoje. Be to, kolega metė korporacinę karjerą, taigi nusprendėme orientuotis į tai, ką išmanome. Visų šių įvykių paskatintas 2006 metais įkūriau savo įmonę „ActiveSec“.

Verslas yra grynas neapibrėžtumas, nes nežinai, kur baigsi, kur uždirbsi, tačiau niekuomet dėl nieko nekaltinau aplinkos. Pirmas mūsų darbas nuėjo perniek, pinigai buvo tarsi išmesti į balą. Ir tik kitais metais radome savo nišą. Pradinių investicijų jau turėjome, personalą radome, įstatymai nekliudė.

Na, o „ActiveSec“ dirbome su įvairiais projektais mobiliųjų telefonų, interneto srityse. Iš pradžių orientavomės į Lietuvos rinką, vėliau po truputį žengėme ir į tarptautinę. Tai buvo bandymai pasižiūrėti, kaip į tai reaguoja kitos rinkos, pavyzdžiui, Indonezijos, Rumunijos ar Lenkijos. 2010 metais plėtojome daug projektų – vienam vadovui tekdavo po keturis ar penkis, tačiau jie gyvuodavo maždaug 9–12 mėnesių. Sukurdavome produktą ir jį parduodavome, tuomet vėl galvodavome, ką toliau daryti…

Mūsų buvusio darbo specifika – aplikacijos paprastiems mobiliesiems telefonams, informaciniai projektai tinklų operatoriams, užsiėmėme mobiliąja reklama ir panašiai. Nors specializavomės siauroje srityje, darbų spektras buvo platus. Visi projektai buvo pelningi, tačiau matėme, kad taip dirbdami toli nenueisime. Žinoma, galėjome likti pelninga įmonė Lietuvos rinkoje, tačiau 2010 metais įvyko lūžis ir nusprendėme dirbti tik su vienu produktu, tapti investuojančia įmone.

Mobiliųjų telefonų segmentą pasirinkome, nes matėme šios srities potencialą ir perspektyvas. Dabar visi dirba mobiliuoju internetu, tačiau prieš penkerius ar šešerius metus tai buvo gana nauja. Buvome unikali ir nematoma įmonė. Tolesnės mūsų investicijos buvo grindžiamos analitiniu požiūriu – supratome, kad rinka augs, o ypač besivystančiose šalyse. Taigi baigę visus savo darbus kibome į „Eskimi“. Tai nėra „startupas“, nes viskas buvo daroma jau veikiančioje įmonėje, komandoje. Vis dėlto užsienio fondams esame naujokai.

„Eskimi“ Lietuvoje buvo pristatytas kaip mobiliosios pažintys. Tiesa, kai tai sukūrėme ir išbandėme, buvome pamiršę gal kokiam pusmečiui, tačiau paskui pamatėme, kad mūsų produktui gerai sekasi ir jau turime lojalių vartotojų.

Kadangi vien pažinčių tinklas savaime negali toli eiti, praplėtėme galimybes. Tai tapo komunikacine, o ne pažinčių ar pasimatymų programėle, kurioje galima ne tik bendrauti, bet ir siųstis turinį. Nusprendėme išbandyti jėgas ir kitose rinkose.

Šiuo metu turime 7,7 mln. vartotojų. Pagrindiniai mūsų produkto vartotojai yra iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos. Jaučiamės itin stiprūs Afrikoje, o ypač Kenijoje, Nigerijoje, Ganoje, kur turime apie 5 mln. klientų. Sparčiai augame Nabijos, Tanzanijos, Zimbabvės, PAR rinkose, Azijoje – Indonezijoje, Vietname, o Lotynų Amerikoje – Meksikoje, Brazilijoje, Venesueloje.

Stengiamės laikytis šių geografinių vietų rinkos, nes manome, kad būtent ten dar galime sparčiai augti. Mūsų produktas adaptuojamas vietinėmis kalbomis, yra adaptacijų portugalų, prancūzų, ispanų, vietnamiečių, tailandiečių, rusų ir kitomis kalbomis.

Komandoje dirba devyni žmonės, dar yra penki turinio administratoriai Kinijoje, Indonezijoje ir kitur. „Eskimi“ vystėme maždaug septyniolika mėnesių. Dabartinis mūsų tempas yra plius milijonas vartotojų kas mėnesį. Aišku, tikimės dar pagerinti rodiklius. Gyvename iš reklamos pirkėjų, tačiau mums patiems jos beveik ir nereikėjo, nes apie 80 proc. vartotojų atėjo tiesiog išgirdę apie mus, galima sakyti, suveikė vartotojų iš lūpų į lūpas skleidžiama reklama.

Žmonės paprastai tikisi greitai išgarsėti ir sulaukti sėkmės. Na, o mūsų kelias truko maždaug dvejus ar dvejus su puse metų. Tik dabar galiu pasakyti, kad pasirinkome teisingai. Daug kam atrodo, kad viskas paprasta – ėmiau ir sugalvojau idėją, gavau finansavimą, ir tiek triūso. Vis dėlto tokių kompanijų yra gal tik vienas procentas.

Patarčiau neturėti nepamatuotų lūkesčius, pavyzdžiui: dirbsime metus, per kuriuos galime leisti sau pakeisti veiklos kryptį, tarkime, dešimt kartų. Jeigu nusiteikimas yra, sėkmė anksčiau ar vėliau ateis. Juk nėra lengvų projektų, nėra ir itin greitos sėkmės receptų, nors, žinoma, pasitaiko išimčių.