Bradas Neubergas yra talentingas programuotojas. Nenuostabu, kad jo paslaugomis naudojasi net „Google“. Tačiau šis žmogus išgarsėjo ne dėl to. Daugelis pradedančių verslininkų jį žino kaip asmenį, kuris pasauliui pademonstravo, kas yra „coworking“ erdvė.

Iš pradžių šį reiškinį Bradas vadino „9 to 5 Group“, tačiau tokia etiketė neprilipo. Todėl vaikinas pasiskolino Bernie DeKoveno sugalvotą terminą „coworking“, kuris pasirodė priimtinesnis. Gana greitai JAV apėmė bendro darbo erdvių kūrimo manija, į kurią pasinėrė ir Bradas. Jis prisidėjo prie pirmojo pasaulyje tikro „coworking“ centro „Citizen Space“ įkūrimo.

Dar 2000-ųjų pradžioje tokie centrai buvo neįprastas reiškinys, tačiau dabar pasaulyje veikia daugiau nei 1000 bendro darbo erdvių. Jos ir darbo vietos nuoma šiuo metu yra ne vieno pirmus žingsnius žengiančio verslo ar laisvai samdomo profesionalo pasirinkimas.

Lietuvoje pirmoji bendro darbo erdvė veiklą pradėjo 2010 m. spalio 29 d. Tuomet sostinėje esančiame Šiaurės miestelio technologijų parke duris atvėrė „HUB Vilnius“, o jau 2011 m. birželį pradėjo veikti ir antrasis „HUB Vilnius“ padalinys, įsikūręs Vilniaus centre. Netrukus šia idėja užsikrėtė kauniečiai ir klaipėdiečiai. Tiesa, „HUB Kaunas“ dėl finansinių sunkumų jau nedirba.

Vienas iš „HUB Vilnius“ įkūrėjų socialinio verslo entuziastas Mindaugas Danys sako, kad įkurti bendradarbiavimo centrai nesiekia pelno. Jų tikslas – skatinti jaunimo verslumą ir padėti naujoms verslo iniciatyvoms.

„Taip jau susiklostė, kad dėl darbo pobūdžio ir techninių galimybių pagrindiniai „HUB Vilnius“ centrų nuomininkai yra programuotojai. Jie sudaro pusę visų čia dirbančių žmonių. Likusieji – marga liaudis: architektai, verslo konsultantai, vadybininkai ir kiti specialistai“, – pasakojo M. Danys.

Anot jo, kol kas „HUB Vilnius“ negali išsilaikyti, jam būtini rėmėjai. Taip yra todėl, kad centruose dirbantys specialistai ir startuoliai kol kas neturi pakankamai lėšų, kad galėtų mokėti reikiamą nario mokestį. Dabar jis simbolinis – 220 Lt.

„Lėšų samdyti darbuotojus neturime, tad tenka suktis išradingai. Laimė, yra savanorių, kurie tiki bendradarbiavimo centrų misija. Jie labai prisideda prie jų plėtojimo ir gyvavimo. Aišku, Vakaruose viskas yra kiek kitaip. Ten ir pinigai didesni, ir aplinkinių požiūris kitoks. Visgi mes tikime, kad „HUB Vilnius“ ir „coworking“ idėja padarys teigiamą įtaką ir sustiprins mūsų šalį“, – aiškino vienas pirmo Lietuvoje bendradarbiavimo centro įkūrėjų.

Jo teigimu, smagiausia, kad tokiose vietose, kur yra didelė jaunų, iniciatyvių, talentingų ir verslių žmonių koncentracija, kyla daug naujų idėjų. Ten žmonės nesibaimina jomis dalytis, tartis, klausti, kalbėtis. Jie vieni kitiems padeda, nors įgyvendina skirtingus projektus. Tai, anot M. Danio, yra fenomenalus ir labai vertingas efektas.

Tam, kad bendra darbo erdvė taptų gana įprastu reiškiniu Lietuvoje, prireikė poros metų. Per tą laiką „coworking“ modeliu susidomėjo ne tik socialinių interesų vedami žmonės, bet ir verslas. Vienas iš pavyzdžių – rugsėjį Vilniuje duris atvėręs bendradarbiavimo centras GRID, kuriame bendrus projektus įgyvendina skirtingos įmonės.

Kaip ir daugelyje bendro darbo erdvių, GRID patalpos yra neįprastos ir neprimena tradicinio biuro. Ten sudarytos sąlygos ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Pirmame centro aukšte darbuotojams įrengta žaidimų ir poilsio zona, o antrame aukšte esančiose patalpose įsikūrė įmonės, kurių darbuotojus skiria vos kelios žemos pertvaros.

Pasak GRID projekto vadovės Godos Smilingytės, kuriai buvo patikėtas centro plėtojimas, jų patalpose siekiama sukurti erdvę, kurioje kiekvienas rastų darbui tinkamą vietą.

„Vienas mėgsta dirbti sėdėdamas prie stalo, o kitas išsidrėbęs ant sėdmaišio. Mums svarbiausia ne forma, o produktyvumas. Manome, kad žmonėms suteikta laisvė rasti patogų kampelį galiausiai atsiperka. Juk laimingas ir nesuirzęs darbuotojas yra daug geresnis už tą, kuris nuolat galvoja, kaip jam nepatinka sėdėti mažame kabinete“, – aiškino G. Smilingytė.

Šiuo metu po GRID stogu yra susibūrę 9 verslo projektai: nasc.lt, manoknyga.lt, manodienynas.lt, itnaujienos.lt, appsfactory.lt, manogyvunai.lt, karmarate.com ir idamas.lt. Pastaroji bendrovė kartu su manoknyga.lt, ir inicijavo bendradarbiavimo centro kūrimą.

„Dar vasaros pradžioje „Idamas“ ir manoknyga.lt pradėjo erdvesnių patalpų paiešką. Radusios šias patalpas jos suprato, kad erdvė yra kiek didoka dviem, bet puikiai tiktų kelioms įmonėms. Galiausiai dar kelios bendrovės, su kuriomis „Idamas“ dirbo anksčiau, pareiškė norą įsikurti tose pačiose patalpose. Nors iš pradžių tai buvo tik pragmatiškas sprendimas, kuriuo siekėme išspręsti patalpų nuomos klausimą, vėliau supratome, kad turime galimybę sukurti šį tą nauja“, – tvirtino GRID projekto vadovė.

Anot jos, pagauti entuziazmo GRID įkūrėjai net neskaičiavo išlaidų, kurias patyrė įrengdami bendradarbiavimo centro patalpas. Tad ir atsipirkimo plano nėra.

Norintys įsikurti GRID turėtų pasirengti sumokėti 200 Lt per mėnesį. Už tai jie gautų plotą įmonei įsikurti, interneto ryšį, galimybę naudotis sekretorės paslaugomis, virtuve, laisvalaikio zona bei vietą renginiams organizuoti.

G. Smilginytės teigimu, toks veiklos modelis galėtų būti ypač patrauklus daugeliui nedidelių bendrovių. Tokiu būdu jos ne tik sumažintų patalpų nuomai skirtas išlaidas, bet ir pradėtų dirbti aplinkoje, kur kūrybiškumas ir geranoriškumas yra tikros vertybės.

„Turbūt didžiausias bendradarbiavimo centro pranašumas – visi čia dirbantys padeda vieni kitiems ir dažniausiai neprašo už tai jokio užmokesčio“, – sakė GRID vadovė G. Smilginytė.