Tik pernai, 2017-ųjų pavasarį, sukurtas „Mysterium Network“ tapo vienu pirmųjų lietuviškų startuolių, ICO (angl. Initial Coin Offering – liet. „pirminis valiutos siūlymas“) metu surinkusių didžiulę sumą lėšų – net 15 mln. dolerių vertės kriptovaliutos. Apie tai, kam būtent skirtas „Mysterium“ tinklas, bei jo atsiradimo istoriją pasakoja įkūrėjas Robertas Višinskis.

Technologija „blockchain“ paremtas tinklas

„Mysterium“ siūlo decentralizuoto VPN (angl. Virtual Private Network – liet. „virtualaus privataus tinklo“ technologija, leidžianti sujungti vienas nuo kito toli esančius tinklus) paslaugą, paremtą technologija „blockchain“. Jį sudaro tinklas mazgų (angl. nodes), kur kiekvienas žmogus su savo kompiuteriu gali teikti peradresavimo ir šifravimo (angl. encrypting) paslaugas. Prie tinklo savo įrenginį gali prijungti bet kas, o tinklas veikia kaip vienas vienetas, teikdamas šią paslaugą tiems, kam jos reikia. „Kuriame tinklą ne galutiniam vartotojui, o tiems verslams, kuriems reikia šios paslaugos tam tikrai proceso daliai. Tradicinės VPN paslaugos problema ta, kad, kai šią paslaugą teikia viena kompanija, tretieji asmenys informacijos perimti negali, tačiau visa privačia asmens informacija ir istorija disponuoja pati VPN paslaugą teikianti bendrovė. Privalai pasitikėti, kad ji nebus tas blogasis faktorius, kuris su tavo informacija padarys kažką negero“, – aiškina R. Višinskis. „Mysterium“ tinklu besinaudojantys verslai gali būti tikri, kad jų duomenys išliks saugūs ir joks programišius neperims svarbios informacijos.

Atvira paslauga visiems

„Mysterium Network“ leis įvairiausių programų kūrėjams įdiegti pagrindinį jo funkcionalumą – „privataus ryšio paslaugą“ – taip lengvai tarsi jie bendrautų su vienu paslaugos tiekėju, o ne su visu decentralizuotu tinklu“, – paprastą tinklo veikimo principą nusako įkūrėjas R. Višinskis. Startuolis sumažina barjerą tiems, kas kurs programas ir naudosis privatumo užtikrinimo ryšiu. Tinklas padarys taip, kad komunikacija tarp taško A ir B nebūtų perimta trečiųjų šalių, bandančių informaciją pavogti ar panaudoti blogais tikslais. Vienas pagrindinių startuolio principų – atvirumas, prie tinklo gali jungtis bet kas, reikia tik susimokėti už naudojimą. „Kiekvienas mazgas turi savo kainodarą: vienas gali būti galingose serverinėse, su galingu internetu, be apribojimų. Kitas mazgas bus silpnas, pavyzdžiui, senas mano tėvų kompiuteris rūsyje. Jis atliks tą patį, tik už jį bus mažiau mokama, – kaip nustatytos mazgų kainos, aiškina R. Višinskis ir priduria: – Šia prasme nesame verslas, nes negausime nė cento. Visi pinigai nukeliauja paslaugos teikėjams.“

Esminės privatumo problemos sprendimas

 

„Pirmus bitkoinus pirkau dar 2011 metais. Paskui juos pardaviau, po to vėl nusipirkau. Sekiau „blockchain“ vystymosi raidą…“

R. Višinskis.

 

„Mysterium Network“ projektas – itin stiprus ideologiškai: jie siekia grąžinti galimybę turėti privatumą tada, kai jo nori, nes šiais laikais privatumas internete yra prabanga, kurią turėti beveik neįmanoma. R. Višinskis sako, kad „blockchain“, decentralizacijos, atvirojo kodo, įgalinimo idėjos jam labai artimos vertybine prasme: „Bet kuris mažiausias vienetas gali turėti tokias pat galias, kaip ir didelis žaidėjas. „Blockchain“ visa tai įkūnija. O problema internete akivaizdi – privatumo pažeidimas.“ Taip jam šovė mintis sukurti tokį tinklą, kuris nesužinos, nei per kur duomenys keliauja, nei kad veiksmas buvo atliktas. „Mysterium“ neturi galimybės prieiti prie tos informacijos ir ją parduoti ar kitaip panaudoti. „Mysterium“ komanda sprendė realią globalią problemą, todėl ir sulaukė tokio pasisekimo. Pats įkūrėjas jau seniai domisi kriptovaliutomis ir „blockchain“: „Pirmus bitkoinus pirkau dar 2011 metais. Paskui juos pardaviau, po to vėl nusipirkau. Sekiau „blockchain“ vystymosi raidą, „Ethereum“ mačiau dar prieš jam atsirandant – skaičiau Vitaliko („Ethereum“ ir „Bitcoin Magazine“ įkūrėjas Vitalikas Buterinas – aut. past.) prezentacijas.“ Su gerai išvystyta idėja ir tvirtu vertybiniu pamatu startuolis tapo sėkmingu – nuo jo tinklo paleidimo jau per dvi pirmąsias savaites atsirado keli tūkstančiai mazgų. Jie taip pat vieni pirmųjų rengė ICO, kai dar nebuvo nusistovėjusių procesų.

Keblumai dėl didelio investuotojų skaičiaus

Kaip patarimą būsimiems „blockchain“ startuoliams R. Višinskis nurodo finansuotojų paiešką. Pirminiam valiutos siūlymui išeikvojama nemažai jėgų ir darbo, tad, jei reikiama suma nėra didelė, jis pataria ICO nesvarstyti. „Tradiciškai startuoliai iš pradžių bendradarbiauja su vienu ar dviem investuotojais, su jais susitinkama kartą ar du per mėnesį, priimami sprendimai, nustatomos gairės. Šiuo atveju viskas kitaip ir einantiesiems į šią erdvę reikia turėti tai omenyje. „Blockchain“ startuoliai sulaukia labai didelio dėmesio, jie tarsi pastatyti ant scenos, kur visi gali komentuoti“, – aiškina R. Višinskis. „Mysterium“ turi tūkstančius žmonių ar organizacijų, pirkusių tokenus, tad jiems įdomu, kaip startuoliui sekasi. Jie ir džiaugiasi, ir pyksta, ir daug ko reikalauja – bendraujama ir per „Telegram“, ir „Slack“, ir „Twitter“. „Privalai su jais nuolat palaikyti ryšį, kalbėti, bendrauti, atsakinėti, reaguoti, žinoti, į ką reaguoti, į ką ne. Visai kitoks lygis su vienu investuotoju ar atstovu, kuris paskirtas tavo startuoliui prižiūrėti. Tam tikra prasme tampi viešai pateikta įmone“, – lygina „Mysterium Network“ įkūrėjas. Skaidrumą jis vadina pagrindine tokių projektų ypatybe, o jam palaikyti reikia stiprios ir dažnos komunikacijos.