„Projektai, sprendžiantys nedidelio žmonių būrio problemas, gali būti sėkmingi ir patrauklūs investuotojams, tik svarbu sugalvoti platesnes jų pritaikymo galimybes“,– įsitikinęs vilnietis Paulius Briedis, Robotikos mokyklos vadovas bei pirštinės neregiams „I Can See“, renginyje „Startup Weekend Lithuania 2013“ pripažintos geriausiu techniniu sprendimu, idėjos autorius.

Atsiliepė į pagalbos prašymą

„Prieš keletą metų susipažinau su aktyvia, tačiau nuo gimimo nematančia studente Vaida Butautaite. Ji panoro daugiau sužinoti apie robotus, – idėjos pradžią sukurti pirštinę „I Can See“ prisimena P. Briedis (nuort. dešinėje). – Ji papasakojo, kad dėl tam tikrų priežasčių negali naudotis baltąja lazdele, taip pat įsigyti šuns vedlio, nes šis brangiai kainuoja, be to, pati jo bijotų. Tad norėdama kur nors išeiti, į parduotuvę ar į paskaitas, mergina turi ieškoti, kas ją nuolat lydėtų. Pasidalijusi šia problema ji pasidomėjo, ar negalėtume sukurti roboto, kuris nuvestų ten, kur reikia.“

Robotikos specialistas jau tą pačią naktį sugalvojo vieną iš galimų sprendimų ir pateikė patentinę paraišką. Vis dėlto idėjos teko atsisakyti, mat tokio roboto vien savikaina būtų siekusi 100 tūkst. litų. Kiek vėliau, prieš pat „Startup Weekend Lithuania“, kilo mintis sukurti paprastesnį prietaisą.

„Per savaitgalį mums pavyko sukonstruoti bent kelias sekundes veikiantį roboto prototipą“, – prisimena Paulius.

Pirštinė „I Can See“ yra prijungta prie planšetinio kompiuterio ir specialaus jutiklio, tiksliai žinančio atstumus iki aplinkos objektų. Pritaikius tam tikrus technologinius sprendimus į pirštus perduodama informaciją apie už kelių metrų esančius objektus, ji leidžia juos lytėti ir taip suprasti gatvėje ar kitoje aplinkoje esančią situaciją.

„Tai pavyksta pasiekti naudojant naujausius atstumo daviklius, galinčius nedelsiant ir didžiuliu dažniu labai tiksliai atnaujinti informaciją apie situaciją ir perduoti neregiui. Jis, liesdamas prietaiso ekraną, pasako, apie kokią vietą norėtų turėti informacijos, o įrenginys atitinkamai surinktą informaciją perduoda į pirštus nematančiam žmogui spaudimu“, – paaiškina pašnekovas.

Prekyboje – už pusmečio

Renginyje „Startup Weekend Lithuania“ pirštinė „I Can See“ buvo pripažinta geriausiu techniniu sprendimu ir pelnė 1000 eurų piniginį prizą.

„Šios konkurse gautos lėšos leido gerokai pasistūmėti į priekį plėtojant idėją ir priartėti prie rinkai skirto įrenginio varianto, – džiaugiasi idėjos autorius ir priduria, kad be šių lėšų kurdami pirštinę būtų užtrukę gerokai ilgiau. Ypač kai į pirštinę neregiams neskuba investuoti verslininkai, laukiantys, kol paaiškės jos pranašumai.

„Spręsdami neregių problemas taip pat ieškome platesnių šio roboto pritaikymo galimybių, planuojame, kad įrenginiu būtų galima liesti 3D filmus, galbūt naudoti vairuotojams. Tai padarius pirštinė taptų patrauklesnė investuotojams“, – tvirtina kūrėjas.

Planuojama, kad prekyboje ši pirštinė pasirodys per pusmetį, o blogiausiu atveju – per dvejus metus. Šiuo metu daugiausia dirbama siekiant padaryti ją patogią ir kiek įmanoma daugiau perteikiančią informacijos. Esant nedideliam skaičiui pirkėjų, pirštinė kainuotų iki 12 tūks. litų. Pavykus ją išpopuliarinti kaina sumažėtų 4 000 litų. Pats įrenginys veiktų tiek pat, kiek planšetinis ko mpiuteris arba ilgiau, mat kai kurios detalės būtų keičiamos.

Dvejojo, ar bus reikalinga

Paklaustas, ar buvo abejojančių idėjos įgyvendinimo sėkme, Paulius nusišypso. „Žinoma, ir tai yra natūralu, – tvirtina kūrėjas. – Aparatūrą išmanantys žmonės žino, kad sukurti tokį įrenginį apskritai nėra lengva, o mūsų atveju kyla klausimas, kiek jis bus reikalingas. Mūsų projektas buvo sėkmingas, nes pavyko suburti žmones, kurie dirba tol, kol pavyksta.“

Siekiantiems įgyvendinti savo idėją P. Briedis linki kuo greičiau suformuoti komandą ir nebijoti anksti priimti investicijų. Jos leidžia gerokai greičiau sukurti ir paleisti produktą, negu turint mažą komandą ir nedideles lėšas.