„Startupo“ apibrėžimas vis dar kelia diskusijų. Verslininkai ir ekonomikos teoretikai laužo ietis siekdami įrodyti savo tiesą. Šiuo klausimu pateikiame kelias nuomones, tai vieno iš „TrackDuck“ įkūrėjų Edmundo Balčikonio (nuotr. žemiau), „Vinted“ plėtojančio Justo Janausko ir investicinio fondo „Nextury“ vieno įkūrėjų Mindaugo Glodo.

Visgi visi jie daugiau mažiau sutiko, kad „startupas“ – tai modernaus pasaulio išradimas. E. Balčikonio nuomone, „startupas“ visada yra verslas, bet ne kiekvienas verslas gali būti kategorizuojamas kaip „startupas“. Pasak jo, jau pats terminas atsirado interneto amžiaus pradžioje, kai buvo pavartotas apibūdinti burbului, kuris išsipūtė praėjusio dešimtmečio pradžioje. Tada buvo pristeigta daugybė įmonių, kurios neturėjo nieko, išskyrus domeną su galūne .com savo pavadinime. Į šias įmones buvo sukišta daugybė investuotojų pinigų, bet jos taip niekada ir neatnešė pelno. Natūralu, kad burbulas sprogo.

„Startupų“ verslo modelis turi turėti savybę itin sparčiai augti ir sykiu taip pat sėkmingai veikti didėjant verslo masteliams. Sugebėjimas augti geometrine progresija yra tas bruožas, kuris atskiria gerą „startupą“ nuo pasmerkto žlugti. „Vinted“ įkūrėjas J. Janauskas savo „startupo“ apibrėžimą netgi tiesiogiai sieja su gebėjimu augti. Pasak jo, „startupas“ – tai kompanija, kuri atitinka vieną iš dviejų kriterijų: geba labai greitai augti ir/arba turi neišsenkantį potencialą.

Kaip patekti tarp laimingųjų 10 proc.?

Vis dėlto „startupų“ pasaulio realybė nėra tokia saldi, kaip norėtume manyti. „Startupus“ pradeda vis jaunesni žmonės. Natūralu, kad dvidešimt kelerių metų žmogus neturi sukaupęs beveik jokio kapitalo ir pradėti savo verslo paprasčiausiai neturi iš ko. Čia ir ateina investicinių fondų eilė. Būtent jie sutinka rizikuoti ir investuoti pinigus į galimai perspektyvią jauną komandą.

Vidutiniškai net devyniasdešimt procentų „startupų“ žlunga jau per pirmą pusmetį. Kodėl? Pasak E. Balčikonio, tradicinis verslo modelis „sukurk – parduok – gauk pinigus“ startuolių pasaulyje paprasčiausiai ne visada būna efektyvus.

Taip, jo principas teisingas, bet „startupas“ turi augti geometrine progresija ir, jeigu to padaryti nesiseka, jis iškrinta iš žaidimo. Galų gale dažnai pasitaiko nuo žmogiškų faktorių priklausančių problemų. „Startupus“ sėkmingai plėtoti gali tik stiprios ir vieningos komandos, o jeigu jos nariai nelabai gerai sutaria tarpusavyje, toks jaunas verslas yra pasmerktas.

Tobulinant savo produktą jokia funkcija negali būti diegiama tiesiog šiaip sau. Ji turi turėti vienintelį tikslą: paspartinti augimą arba padidinti potencialą.

J. Janauskas

Investuotojai paprastai ieško ne tik geros idėjos, bet ir geros komandos, kuri tą idėją sugebėtų įgyvendinti. Jiems reikia komandos, kuri plėtotų ankstyvos stadijos, didelio potencialo, didelės rizikos „startupą“, kuris arba greitai augtų, arba greitai žlugtų.

Pasak E. Balčikonio, sėkmingam „startupui“ reikia septynių sudedamųjų dalių: skausmo, įgūdžių, įsipareigojimų, dviejų ar trijų įkūrėjų komandos, galimybės, laimės ir smagumo. Kitaip tariant, reikia identifikuoti problemą, kuri žmonėms sukelia skausmą, sugebėjimo pasiūlyti sprendimą, pasiryžimo aukoti savo laiką „startupui“, tvirtos pradinės komandos, dažnai tiesiog atsitiktinai pasitaikančios galimybės pristatyti savo idėjas, šiek tiek elementarios sėkmės ir sugebėjimo mėgautis tuo, ką darai.

Kaip sėkmingai augti?

Būtent apie sugebėjimą augti geometrine progresija ir kalbėjo „Vinted“ (Lietuvoje geriau žinomos kaip „Mano drabužiai“) įkūrėjas Justas Janauskas (nuotr. žemiau). Jo įmonė kol kas puikiai išnaudoja savo potencialą sparčiai augti. Šiuo metu „Vinted“ sėkmingai braunasi į Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV rinkas. Nors augama geometrine progresija, net ir užkariavus rinkas šiose šalyse plėstis dar būtų kur. Juk dar yra Lotynų Amerika, Azija… Taigi kokie yra pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi „Vinted“? J. Janauskas savo pranešime išskyrė tris niuansus – po vieną iš produkto, rinkodaros ir investavimo sričių.

PIRMA. Pasak J. Janausko, tobulinant savo produktą jokia funkcija negali būti diegiama tiesiog šiaip sau. Ji turi turėti vienintelį tikslą: paspartinti augimą arba padidinti potencialą. Kiekviena funkcija privalo būti patikrinama „ab“ testavimo metodu, nes kitaip rizikuojama ką nors sugadinti ir prarasti klientus, kuriuos vėliau bus sunku susigrąžinti. Kiekvienas žingsnis, kiekvienas pakeitimas privalo būti pagrįstas duomenimis.

ANTRA. Lygiai taip pat kiekvienas rinkodaros žingsnis turi padėti kompanijai augti, be to, tą augimą reikia sugebėti pamatuoti. Bet kokia rinkodaros priemonė bus naudinga tik tada, jeigu ją bus galima išdidinti, t. y. ji taip pat sėkmingai veiks tiek vietos, tiek pasaulio rinkose. Skrajutės ar viešųjų ryšių akcijos tikrai nėra tokios.

TREČIA. Joks investuotojas neduoda pinigų už praeities nuopelnus. Jiems rūpi tik ateitis. Kompanijos vertė nustatoma sulyginant potencialą ir greitį, kuriuo kompanija auga. Todėl J. Janauskas perspėja, kad užmigus ir nepakankamai sparčiai augant galima atsisveikinti ir su ateities investicijomis.

Ko dar trūksta Lietuvos „startupams“?

Naujausio Lietuvos investicinio fondo „Nextury“ vienas iš įkūrėjų M. Glodas (nuotr. dešinėje) pastebėjo, kad lietuvių „startupams“ dar daug ko trūksta. Neretai jie būna labai prastos kokybės. Didelė dalis kompanijų paprasčiausiai negali atsakyti į klausimą, kaip uždirbs pinigų. Neturint šio atsakymo investicijos tikėtis naivoka.

Jo ir I. Laurso įkurtas fondas „Nextury“ bandys į Lietuvos „startupų“ pasaulį įnešti naujovių. Pagrindinis tikslas – sumažinti liūdną „startupų“ ateities statistiką. 10 proc. tikrai yra gerokai per mažai, todėl naujasis fondas sieks suburti mažesnį jaunų įmonių būrį ir jiems kuo daugiau padėti.

M. Glodas „startupų“ lenktynes į sėkmę palygino su Dakaro raliu: dažnai esi visiškai vienas nežinia kur, o finišo visai nematyti. Tačiau yra tikslas – baigti lenktynes. Tvirtai ir ryžtingai siekiant šio tikslo taip pat galima pasiekti įspūdingų pergalių. Taip, rizika didžiulė, tačiau ir pergalės vaisiai saldūs.

Ko reikia sėkmingam „startupui“?

„Startupas“ turi augti geometrine progresija

„Startupus“ sėkmingai plėtoti gali tik stiprios ir vieningos komandos

Sėkmingam „startupui“ reikia septynių sudedamųjų dalių: skausmo, įgūdžių, įsipareigojimų, 2–3 įkūrėjų komandos, galimybės, laimės ir smagumo

Daugiau informacijos apie diskusiją galite rasti čia.