Vilnietė Silvija Baranauskienė (37), stiprinama šeimos ir draugų pritarimo, raginimų nedvejoti, daugiau nei prieš pusmetį ėmėsi įgyvendinti kilusią idėją – pradėjo savo sveikų užkandžių – natūralių batonėlių iš daigintų grikių su riešutais ir datulėmis – verslą „Tundra Snack“, kuris sėkmingai gyvuoja ir auga. Tik moteris nenusiteikusi dėl to džiūgauti ir ramiau gyventi – kartu didėja ir atsakomybės jausmas, kad viskas klostytųsi sklandžiai.

Ne pirmas verslas

Vilniaus universitete baigusi filologijos bakalauro studijas, S. Baranauskienė nė dienos nedirbo pagal specialybę, o po kelerių metų nusprendė dar pasimokyti vadybos ir baigė magistrantūrą, nes jai ši sritis visada buvo įdomi. „Dirbti pradėjau labai anksti, dar besimokydama mokykloje. Per vasaros atostogas „Muzikos bombos“ parduotuvėje pardavinėdavau diskus ir kasetes. Vėliau teko dirbti logistikos įmonėje, su vaizdo įrašų nuoma – visi darbai buvo susiję su vadyba, – pasakoja pašnekovė. – Minčių apie nuosavą verslą visuomet turėjau ir šis jau ne pirmas. Prieš šešerius metus su drauge buvome įkūrusios vaikiškų prekių komisą „Apelsinų mergaitė“. Savo verslą puoselėjome, auginome kaip kūdikį, bet draugė turėjo išvykti į užsienį, aš pradėjau lauktis ir tiesiog nebebuvo kam tuo užsiimti, tad pardavėme. Visą laiką buvo mintis vėl ko nors imtis, nes norėjosi dirbti sau.“

„Mintį apie sveikus batonėlius subrandinau iš meilės šeimai ir dėl patogumo, kad galėtume įsimesti į rankinę, įsidėti į mokyklą, darželį, darbą ir išsitraukti, kai alkis prispaudžia“

S. Baranauskienė

Kai idėja nepalieka dieną naktį

Idėjų veikliai moteriai niekuomet nestinga. „Tik būna – ateina ir praeina, o viena manęs nepaliko ilgai. Užsikabinau prieš metus. Mano brolio šeimos nariai yra sveikuoliai, stengiasi maitintis sveikai. Brolis mėgsta gaminti, pats kuria visokius sveikuoliškų užkandžių receptus. Sveikos mitybos idėja nuo jo užsikrėčiau ir aš. Iš jo išmokau daiginti grikius. Ypač sužavėjo mintis daigintus grikius naudoti gaminant skanėstus. Mane užvaldė ne tik skanių, bet ir sveikų užkandžių idėja. Pati turiu tris vaikus, du eina į darželį, ten reikia neštis savo užkandėles. Kiekvieną kartą būna galvos skausmas, ką įdėti vaikui, kad būtų sveika ir skanu. Pradėjau namie gaminti užkandėles iš daigintų grikių. Jomis maitinau vaikus, vaišinau draugus, dauguma žavėjosi ir sakė: „O, kaip nuostabu, kokia puiki idėja!“ Pagal mano ištobulintą receptūrą buvo pagaminta pirmoji batonėlių partija Kaziuko mugei. Ten jie buvo puikiai sutikti, sulaukiau daug teigiamų atsiliepimų. Tai tik dar labiau paskatino pabandyti imtis savo verslo. Buvo ir tokių, kurie sakė: „Kokia čia nesąmonė? Koks čia pavadinimas?“ Viena moteris net piktinosi: „Aš niekada gyvenime nepirksiu batonėlio, kuris pavadintas „Tundra“, – dabar šypsodamasi prisimena S. Baranauskienė.

Su natūralumo atspalviu

Kodėl toks pavadinimas, teiraujuosi ir aš. „Kai manęs to klausia, juokiuosi – mane draugės taip vadina. Bet iš tikrųjų ne dėl to. Šis žodis – daugiaplanis. Daug kas sako, kad jis turi neigiamą atspalvį. Kartais juk girdime: „Tundra tu“, t. y. esi kažkoks ne toks… O man tundra pirmiausia siejasi su žmogaus nepaliesta, natūralia gamta, kur mažiausiai civilizacijos. Tik dėl to taip pavadinau. Ir skamba gražiai. Man šis žodis mielas“, – aiškina pašnekovė, pati dar nebuvusi tikroje tundroje, bet turinti svajonę kada nors ten nukeliauti.

Batonėliai, prilygstantys energijos bombai, kol kas gaminami dviejų rūšių. Su „Tundros“ ženklu parduodami ir daiginti grikiai.

Pradėjo savo virtuvėje

„Mintį apie sveikus batonėlius subrandinau iš meilės šeimai ir dėl patogumo, kad galėtume įsimesti į rankinę, įsidėti į mokyklą, darželį, darbą ir išsitraukti, kai alkis prispaudžia“, – sako didelės šeimos – trijų vaikų mama, verslą pradėjusi pati viena, savo virtuvėje, o dabar svajonei įgyvendinti turinti keletą pagalbininkų. „Susiradau įmonę, kuri juos gamina pagal mano receptūrą. Įkūriau įmonę, įdarbinau žmones, po truputį plečiamės, augame, didėja apimtys“, – pasakoja S. Baranauskienė.

Paklausta apie investicijas, ji sako, kad pradžiai, pabandymui, daug išlaidų nebuvo: reikėjo tik įsigyti žaliavų ir susimokėti gamintojams. Bent poros tūkstančių eurų tam prireikė. Dabar investicijos vis didėja, nes tenka samdyti darbuotojus, nuomoti patalpas, sukaupti apyvartinių lėšų, tačiau artimiausiu metu tikimasi atsipirkimo. Įdomu, kad šiek tiek juntamas šio verslo sezoniškumas. Vasarą pirkimas buvo kiek atslūgęs, nes žmonės pirmenybę teikia šviežioms uogoms, daržovėms ir pan., o šaltąjį sezoną, kai stinga vitaminų, prasideda užkandžių laikas.

Geriausi vertintojai yra draugai

Pašnekovės teigimu, turbūt didžiausias galvos skausmas versle jai yra darbuotojų paieška. „Rasti tavo idėjai atsidavusių žmonių nelengva. Atrodytų, yra iš ko rinktis, bet teko ir nusivilti. Labai sunku rasti patikimą, sąžiningą darbuotoją, kuriam būtų įdomu daryti tai, ką daro. Ne tik kad ateitų, atsėdėtų tam tikrą valandų skaičių ir išeitų. Tai yra vienas sunkiausių etapų, – tikina ji ir priduria: – Šiuo metu turiu žmonių, kuriais pasitikiu ir tikiu, kad pavyko suburti gerą komandą.“

O sunkiausia buvo ryžtis pradėti. S. Baranauskienė neslepia, kad buvo baisu. Tik šeimos, vyro palaikymas ir labai didelis noras vedė į priekį. „Aš labai tikėjau produktu, – sėkmės priežastis vardija moteris. – Geriausi skanėstų vertintojai – draugai. Šeima jau atsivalgiusi, o draugai labai palaiko.“

Ar dabar, kai viskas klostosi sėkmingai, jau aplanko ramesnės mintys? Verslininkė sako, kad ne: „Dabar auga atsakomybė. Pačioje pradžioje rizikavau tik savo šeimos investicijomis, dabar jos dar labiau didėja, juntu atsakomybę už darbuotojus, nėra ramu. Būti samdomu darbuotoju turbūt paprasčiau tuo atžvilgiu, kad nesi atsakingas už visus, už viską.“

Atsiliepimai skatina nenuleisti rankų

Kas šiame darbe maloniausia? S. Baranauskienė pasakoja ne kartą gavusi padėkos žinutę iš nepažįstamo žmogaus, kuris nusipirko batonėlį ir liko labai patenkintas. „Tuomet, kai būna sunku ir kartais atrodo, kad jau šios veiklos nebesinori, gal jau čia viską baigti, tokie dalykai labai palaiko. Pati niekam niekada nesu rašiusi tokios žinutės, tad keista ir labai malonu, kad yra žmonių, kurie padėkoja ir parašo, jeigu jiems patiko. Tai užveda, skatina nenuleisti rankų“, – nuoširdžiai savo emocijomis dalijasi sveikus užkandžius gaminanti moteris.

Ji tiki savo gaminių ateitimi – rinkoje yra panašių užsienietiškų, vietinių gamintojų vos vienas kitas. Tad svarbu rasti bendraminčių, kurie nori sveikai maitintis. „Tundra Snack“ savo gaminius platina mažmeninės prekybos tinkluose, sveiko maisto parduotuvėlėse, kavinėse, veikia internetinė parduotuvė. Kol kas reklamuojasi tik socialiniame tinkle „Facebook“ ir tai, pasak verslininkės, labai pasiteisino.

Kas šiame versle užima daugiausia laiko? „Sunku pasakyti, – svarsto pašnekovė. – Pradėjau viską daryti viena, paskui atsirado darbuotojų: buhalterė, rinkodaros vadovas, bet iš tikrųjų turiu prižiūrėti, kontroliuoti viską. Jaučiuosi daranti viską. Aišku, daugiausia laiko suryja visokiausi derinimai, sąskaitos ir kiti rutininiai dalykai. O kūrybiniai reikalai labai įdomūs. Galvoji, kaip patraukliai produktą pateikti, šiuo metu rengiame kalėdines dovanėles. Norisi pristatyti gaminius šventiškai, kad žmogus gautų pridėtinę vertę. Sveikas produktas ir dovana. Kūrybinis darbas labai įkvepia.“

„Tundros“ įkūrėja prisimena, kad pradžioje buvo baisu ir reikėjo palaikymo iš šalies. Į priekį varė mintis: „Jeigu gali kiti, vadinasi, ir aš galiu.“ Tad ir kitiems ji palinkėtų tikėti savo idėja. „Jeigu ji nepalieka tavęs, sukasi galvoje dieną naktį, tada verta bandyti. Nesurizikavęs nežinosi, tad linkiu nebijoti!“ – asmeniniu pavyzdžiu bando įkvėpti S. Baranauskienė.