Pokalbyje su Lietuvos maisto pristatymo į namus lyderio „Foodout“ vadovu Aleksejumi Kovaliovu nuskambėjo labai svarbi ir įdomi mintis: sėkmei reikia būti pasiruošusiam, antraip ji tave paprasčiausiai sutraiškys. „Foodout“ sėkmės ne tik norėjo, bet ir aktyviai jos ieškojo, ruošėsi jai. Sunkus darbas dabar duoda rezultatų. Visai neseniai paskelbta, kad „Foodout“ žengia į Irano rinką. Ši žinia gal daug ką privertė kilstelėti antakį. O kas iš to Irano? Tokiems skeptikams A. Kovaliovas patartų atsikratyti kvailų stereotipų. Iranas ne tik yra didžiulė rinka, bet ir gali tapti vartais į visą aplinkinį regioną.

Galimybių ilgai ir aktyviai ieškojo

A. Kovaliovas sako, kad ryšių Irane užmezgimas buvo ilgas procesas, kurio metu reikėjo atsikratyti kompleksų ir orientuotis į tikslus bei galimą naudą. „Mūsų strategija visada buvo eiti ten, kur nieko nėra arba panašios į mūsų paslaugos menkai išvystytos. Vakaruose rinka labai karšta. Kiekvieną savaitę gali skaityti pranešimus apie naujus projektus, jų pritrauktas investicijas. Taigi ten įlįsti būtų labai sunku. Čia panašiai kaip sukurti savo interneto paieškos sistemą ir varžytis su „Google“, – teigia „Foodout“ vadovas.

„Teheranas yra milžiniškas miestas su nebloga infrastruktūra. Aišku, yra ir nesklandumų, korupcijos, socialinės atskirties, bet mieste ir jo priemiesčiuose – 12 mln. žmonių, todėl ir potencialių vartotojų daugybė“

A. Kovaliovas

Svarbiausias uždavinys buvo surasti partnerystei tinkamus žmones, be kurių plėtoti verslo tolimoje, nepažįstamoje šalyje būtų buvę tiesiog neįmanoma. „Lietuvoje ir Latvijoje turime tvirtas komandas ir matome potencialo paaugti dar tris kartus. Tačiau visada norėjosi pabandyti išsiplėsti iki visiškai kitokio mastelio. Reikėjo nuspręsti, ar lįsti į Vakarų miestus, kur viskas suprantama ir miela, bet tokių kaip mes dar yra koks tūkstantis, ar pasižiūrėti į Rytus arba Pietus. Pasirinkome antrąjį variantą. Be to, ir „LTk Capital“ pagrindinis centras Tadas Karosas jau ilgus metus plėtoja e. prekybos verslus visame pasaulyje ir pats gyvena Keiptaune (į PAR rinką irgi žiūrime labai susidomėję)“, – dėsto pašnekovas.

Labai ilgai „Foodout“ komanda aktyviai ieškojo potencialių partnerių visoje Azijoje. Kalbėtasi su žmonėmis iš Malaizijos, Singapūro, Honkongo ir kitų šalių. Pagaliau atsirado kontaktas su Irane sparčiai augančia e. prekybos imperija „Netbarg.com“, kurią vysto du pusbroliai. Jie neturėjo panašios paslaugos į „Foodout“ ir jos neplanavo, todėl pavyko sutarti, kad lietuviai jiems suteiks technologijas, žinias apie procesus. Kitaip tariant, Irane kuriama „Foodout“ franšizė. „Ieškodami kontaktų suradome žmones, kurie mums padėjo tirti tas rinkas. Taip ir susipažinome su žmonėmis, turinčiais ryšių Irane. Nuvykome, susitikome. Paaiškėjo, kad visuomenėje vyraujantys stereotipai yra klaidingi. Teheranas yra milžiniškas miestas su nebloga infrastruktūra. Aišku, yra ir nesklandumų, korupcijos, socialinės atskirties, bet mieste ir jo priemiesčiuose – 12 mln. žmonių, todėl ir potencialių vartotojų daugybė. Yra daugiau nei 10 tūkstančių restoranų, taigi jų kultūra tikrai išvystyta“, – Teherano pranašumus vardija A. Kovaliovas.

Bendrauti visiškai paprasta

Šiuo metu pagrindinis „Foodout“ darbas yra kuo veiksmingiau perduoti savo žinias Irano komandai ir tinkamai pritaikyti produktą. Šiam procesui reikia didelio kruopštumo. „Mūsų produktas yra ne tik mobilioji programėlė, bet ir visa tiekimo grandinė: logistika, planavimas, partnerystė su restoranais, rinkodara. Programėlė tik vienas iš įrankių, kuris geriausiai matomas. Daug startuolių su juo ilgai dirba, bando jį padaryti kuo gražesnį, bet paprastai pamiršta tą nuobodžiąją dalį, kuri augimui yra pati svarbiausia. Gera programėlė pritrauks žmonių, bet, jeigu visa kita neveiks užtikrintai, žmonės pas jus niekada nebesugrįš. Ir dar savo draugams patars su jumis neprasidėti“, – tvirtina pašnekovas.

Vis dėlto kruopštus procesas bent kol kas tikrai nestringa. Iraniečiai, pasak A. Kovaliovo, yra puikūs kolegos. „Iš tikrųjų skirtumų tarp mūsų labai mažai. Tas aukštesnysis sluoksnis yra labai šiuolaikiški žmonės. Verslas ir technologijos labai panašūs kaip visur, todėl susibendrauti nesunku. Be to, mūsų partneriai priklauso tai kategorijai iraniečių, kurie arba yra iš emigrantų šeimų, arba įgiję išsilavinimą Vakaruose. Tai tokie tarpkultūriniai žmonės. Su jais labai lengvai susikalbame. Jie ir savo komandas formuoja atitinkamai. Turiu pasakyti, kad kol kas užduotys su jais vykdomos netgi lengviau nei Lietuvoje“, – teigia jis.

Turint omenyje, kad sistemas reikia pritaikyti ne tik prie kitokios rinkos, bet ir prie kalbos, kuri visiškai skiriasi nuo lietuvių, didelė kolegų patirtis tampa itin svarbi. „Mūsų partneriai jau yra patyrę, dirbdami su tokio masto rinka. Aš ir mano komanda jau ir patys turėjome patirties, plėtodami gerokai didesnius projektus nei „Foodout“. Pagaliau ir pats projektas kurtas su mintimi stipriai plėstis. Esame pasirengę sėkmei. Vienas pavojingiausių dalykų – startuoti nepasirengus sėkmei. Tada ji tave tiesiog užsmaugia“, – įsitikinęs A. Kovaliovas.

Iranas – vartai į visą regioną

„Foodout“ vadovas pastebi, kad Artimųjų Rytų rinkos Lietuvos verslininkams gali būti itin patrauklios, tad visai nereikia jų bijoti. „Iš Lietuvos juntamas vis didesnis susidomėjimas Iranu. Sankcijos jiems sušvelnėjo ir delegacijų į Iraną tik daugėja. Ne be reikalo. Irane yra 75 mln. žmonių. Be to, tai ir didelis regiono įtakos centras. Iranas turi įtakos 300 mln. rinkai. Turkmėnija, Azerbaidžanas, Armėnija, net ir Turkija patenka į šią kategoriją. Iranas tikrai gali tapti puikiais vartais“, – dėsto pašnekovas.

Vis dėlto dauguma kol kas nedrįsta. Jiems A. Kovaliovas pataria darsyk pagalvoti apie savo tikslus. „Žmonės gal tiesiog nėra linkę ieškoti netradicinių sprendimų. Migruoti juk visi nori į Londoną. Jeigu nori gauti tą patį, ką ir minia, tai su ja ir bėgi. Jeigu ne, bėgi į kitą pusę. Gal ne visada pasiseks, bet įdomių galimybių tikrai yra“, – įsitikinęs jis.