Grįžo į tėvynę, pritraukė 6,5 milijono ir įkūrė vertikalų ūkį
2023.07.11
Temos: Pardavimai, Vadyba.
Iš kur ant jūsų stalo šiuo metu atkeliauja salotos ir žalumynai? Lietuvis Valentinas Civinskas grįžo į gimtąją šalį iš Danijos, kad ant mūsų stalų būtų daugiau Lietuvoje užaugintų žalumynų. Bet tam reikėjo apie 6,5 mln. eurų investicijų. Kaip pritraukė lėšų ir išplėtojo verslą, dalinasi patirtimi „Leafood“ vadovas V. Civinskas.
Vilniuje esanti bendrovė „Leafood“, yra įspūdinga. 4 tūkst. kv. m vertikaliame ūkyje šiuolaikinės technologijos sukuria salotoms ir kitiems augalams idealią aplinką. Kadangi ūkis veikia mieste, tai sutrumpina produkcijos tiekimo grandinę. O pradinis tikslas – tona žalumynų per dieną arba dešimtadalis to, ką suvalgo lietuviai. Galbūt šviežios, traškios ir maistinių medžiagų turtingos gėrybės paskatins šalies žmones valgyti daugiau lapinių žalumynų?
„Leafood“ vadovas V. Civinskas primena, kad daržovės užima svarbią vietą subalansuotos mitybos piramidėje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per dieną vienam asmeniui suvalgyti bent 400 gramų daržovių ir vaisių, tačiau vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas jų suvalgo mažiau.
Įsitikino vertikalaus ūkio pranašumais
Verslininkas sako, jog analizuodamas situaciją rinkoje netruko išsiaiškinti, kad dauguma lapinių žalumynų į Lietuvą atkeliauja iš Pietų Europos ar net Šiaurės Afrikos šalių. Atstumas reiškia laiką, per kurį gėrybės netenka dalies šviežumo ir maistinės vertės.
„Danijoje pamačiau, kaip sėkmingai diegiami ir plėtojami vertikalūs ūkiai, o užauginta produkcija – išties konkurencinga. Technologijas Danijoje diegė Taivano įmonė „YesHealth Group“. Aš susisiekiau su jų atstovais, susipažinau su valdyba ir išdėsčiau savo sumanymą vertikalų ūkį kurti Lietuvoje, plėstis Baltijos šalių ir Lenkijos rinkose“, – dalijosi Kopenhagoje mokslus baigęs diplomuotas ekonomistas V. Civinskas.
Sėkmingą karjerą investiciniame banke nutraukęs lietuvis su žmona grįžo į tėvynę, kad galėtų imtis nuosavo verslo ir įgyvendinti pažangią idėją. Diegti unikalios bežemio auginimo „Gelponikos“ technologijos šiemet į Lietuvą atvyko Taivano įmonės specialistų komanda ir net pats technologijos kūrėjas. „Taivaniečiai vieni pirmųjų pasaulyje pradėjo vystyti vertikalius ūkius. Džiaugiuosi, kad šios šalies įmonė patikėjo, jog toks ūkis yra tinkamas Lietuvai“, – kalbėjo V. Civinskas.
Pasak bendrovės „Leafood“ įkūrėjo, labai svarbu, kad auginant salotas vertikaliame ūkyje visai nereikia žemės, naudojama kur kas mažiau vandens. Čia augalai gauna tiksliai tiek, kiek reikia, maistinių medžiagų ir biologinių trąšų, išgautų iš natūralių produktų. Jokių pesticidų, herbicidų ar kitų kenksmingų medžiagų, nes aplinka ūkyje yra išskirtinai švari ir apsaugota. V. Civinskas pabrėžia, kad vertikalus ūkis bus aprūpinamas tik atsinaujinančia elektros energija, jis bus neutralus CO2 atžvilgiu, sumažins neigiamą poveikį planetai ir sutaupys daugiau vietos gamtai.
Kaip pritraukti 6,5 mln. eurų?
V. Civinskas pasakoja, kad prieš pradėdamas įgyvendinti idėją atliko kruopščią rinkos ir situacijos analizę. Nustatė, kad vartotojai Lietuvoje per dieną suvalgo apie 10 tonų lapinių žalumynų. Apskaičiavo, kiek investicijų reikėtų, kad logistikai patogioje Vilniaus vietoje atsirastų vertikalus ūkis, iš kurio produkcija į prekybos vietas būtų pristatyta greitai – gal net greičiau negu per parą. Suma išėjo nemaža – beveik 6,5 mln. eurų.
Įmonė kreipėsi į INVEGĄ dėl „Startuok“ paskolos, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Pagal šią priemonę SVV subjektą atitinkanti įmonė gavo lėšų savo projektui finansuoti ir naujai veiklai pradėti. Investicijoms finansuoti skirta 3 mln. eurų valstybės paskola 120 mėnesių buvo stipri paspirtis.
Teigiamas atsakymas atėjo ne iš karto, nes verslininko veikla buvo nauja ir nežinoma – joje susiliejo žemės ūkio ir technologijų sektoriai, dėl ko kilo klausimų vertinant paraišką. Tačiau visi noriai gilinosi ir abiem pusėms geranoriškai bendradarbiaujant, pavyko surasti tinkamą sprendimą. Verslininkas sulaukė gerų atsiliepimų dėl gerai paruošto, išsamaus verslo plano, kuriame buvo pateikta konkrečių pavyzdžių, išanalizuota užsienio rinka, tiekėjai. Taip pat jau buvo pritraukta privačių investuotojų – o tai yra svarbi „Startuok“ priemonės sąlyga.
Vien geros idėjos neužtenka
„Leafood“ įkūrėjas pataria žmonėms, kurie turi verslo idėją ir nori ją įgyvendinti: „būtina atlikti namų darbus – gilią, išsamią analizę, susidėlioti aiškų planą ir pagrįsti, kodėl būtent jūsų produktas ar paslauga tiks rinkai. Vien idėjos neužtenka, nes idėjų yra gausybė. Reikia sukurti visą mechanizmą, kaip idėją paversti veikiančia sistema su apskaičiuotais kaštais, produkto poreikiu, taip pat – numatyti galimus rezultatus. Finansuotojai ir investuotojai nori matyti aiškią nišą, jos dydį ir potencialą, suprasti savo investicijų atsiperkamumą, grąžą“, – dėstė „Leafood“ vadovas.
V. Civinskas pripažino nenorėjęs, kad bendrovė turėtų daug smulkių akcininkų, investuotojų. Todėl daugiausia bendravo su didesnėmis investicijų bendrovėmis, fondais.
Dalis fondų nuo investicijų susilaikė todėl, kad „Leafood“ verslo raidos fazė buvo pernelyg ankstyva. „Tačiau bendravimas su investuotojais yra žavus tuo, kad jų ratas nėra begalinis ir jie vieni kitus puikiai pažįsta. Gavome puikių rekomendacijų, ką galėtume sudominti savo idėja. Užmezgėme vis naujų ryšių, kurie galiausiai atnešė trokštamų investicijų“, – pasakoja V. Civinskas.
Informacija parengta remiantis pateikta „INVEGA” informacija.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.