Draugystė gali tapti puikiu pagrindu bendram verslui. Taip nutiko ir Alai Grigienei (47) bei Laimai Nekrošienei (39). Moterys iš pradžių susibičiuliavo, o paskui kartu sukūrė ir verslą. Ir ne bet kokį. Jos vadovauja moderniai klinikai „FuturAge“, kurios tikslas ne tik gydyti ligas, bet ir užkirsti joms kelią.

Norėjo įgyvendinti savo idėjas

„FuturAge“ įkūrėjos susipažino kartu dirbdamos. A. Grigienė yra gydytoja, o L. Nekrošienė – rinkodaros specialistė. „Pirmiausia susidraugavome, pažinome viena kitą, pradėjome pasitikėti viena kita. O poreikis kurti verslą atsirado jau seniai. Norėjosi daryti ką nors savo, nuo nieko nepriklausyti, įgyvendinti būtent savo idėjas, o ne kažkieno kito. Todėl ir atsirado noras kurti savo“, – pasakoja A. Grigienė.

„Pristatyti senėjimo lėtinimą yra sunku, nes žmonės nėra linkę investuoti į profilaktiką. Jie labiau linkę investuoti į gydymą. Kai tik atsiranda problema, jie eina pas visus specialistus, darosi brangius tyrimus, bet visai neinvestuoja į profilaktiką“

A. Grigienė

O ta svarbiausia idėja, kurią norėjosi įgyvendinti, buvo senėjimą lėtinančių principų taikymas. „Šiaip mes viską nusprendėme labai greitai. Vieną dieną tiesiog pasakiau Laimai, kad atėjo metas savo klinikai, nes aš labai norėjau įgyvendinti savo senėjimo lėtinimo idėjas. Kitą dieną Laima pasakė, kad imamės. Tą patį savaitgalį pasėdėjome, pagalvojome apie savo viziją ir tada praktiškai per mėnesį sudėliojome visą planą“, – atskleidžia A. Grigienė.

Ji neabejoja, kad senėjimo lėtinimas yra medicinos ateitis. „Aš daug metų dirbau poliklinikoje. Ten praktiškai užsiimi vien tik gydymu. Žmogus jau ateina su bėda, o tu ją sprendi. Tačiau mano noras buvo, kad tų ligų išvis nebūtų, t. y. ligų prevencija. Senėjimo lėtinimas mane domino jau kelerius metus. Domėjausi, kaip išvengti ligų, sustabdyti senėjimo procesus. Tai gali daryti tik privačiame versle. Poliklinikose tam nėra galimybių, todėl reikėjo kurti savo verslą“, – sako gydytoja.

Pagrindinis „FuturAge“ tikslas – išmokyti lietuvius sveikata rūpintis iš anksto. „Vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo patologijų, senėjimo stabdymo procesus pritaikyti sunkiau. Šis metodas labiau skirtas jaunesniems 35–40 m. žmonėms. Jie gali geriau prisižiūrėti, gali pailginti gyvenimo trukmę ir kokybę. Vyresniems žmonėms galime pritaikyti tik gydymą, tegul ir pažangų“, – teigia L. Nekrošienė.

Lietuviai konservatyvūs

Pasak verslininkių, bene sunkiausia šiame darbe yra įtikinti žmones senėjimo lėtinimo vertingumu. „Pristatyti senėjimo lėtinimą yra sunku, nes žmonės nėra linkę investuoti į profilaktiką. Jie labiau linkę investuoti į gydymą. Kai tik atsiranda problema, jie eina pas visus specialistus, darosi brangius tyrimus, bet visai neinvestuoja į profilaktiką. Pavyzdžiui, pagrindinis tyrimas turėtų būti nutrigenominė analizė, kai sužinai, kaip veikia tavo medžiagų apykaita, ir pagal tai gyveni, nes juk žmogaus sveikata priklauso nuo to, ką įdedi į savo kūną“, – aiškina A. Grigienė.

Deja, mes dažniausiai sveikata susirūpiname jau atsiradus problemų. „Tai yra tautos bruožas, nes lietuviai yra konservatyvūs. Jie klausinėja savo aplinkoje, ar kas nors ką nors jau išbandė, kokie buvo rezultatai. Paslaugos emocingai jie tikrai neperka. Jie turi baimių, laukia, svarsto. Tačiau jaunimas jau labiau linkęs investuoti į save“, – teigia L. Nekrošienė.

Vis dėlto verslininkės pamažu juda pirmyn, džiaugiasi jau pasiektais rezultatais ir kuria ambicingus ateities planus. „Didžiausias tikslas yra, kad klinika būtų kuo modernesnė. Ateityje planuojame plėstis ne tik Lietuvoje. Pasižiūrėsime, kaip mums tai pavyks įgyvendinti. Pasiektais rezultatais esame patenkintos, optimizmo netrūksta. Aišku, buvo sunkių akimirkų, kaip ir kiekviename jauname versle, bet turime degančias akis. Visada padėdavo tikėjimas. Juk ne viskas matuojama pinigais. Yra artimieji, šeima, dvasiniai dalykai, kurie tau padeda judėti priekį“, – džiaugiasi L. Nekrošienė.