Skamba beprotiškai? Tik ne Valerijai Gafurovai (34) – ambicingai ir veržliai dviejų vaikų mamai. Moteris neslepia, kad užsispyrimas, perfekcionizmas ir tikėjimas savo sumanymu padėjo įgyvendinti verslo idėją. Šiuo metu ji vadovauja tarptautinei įmonei „Phacopar“, ne tik eksportuojančiai įvairius produktus, bet ir gaminančiai savo kosmetikos liniją.

Tarp Lietuvos ir Rusijos pastaruoju metu gyvenanti pašnekovė apie nuosavą verslą pirmą kartą pagalvojo mokydamasi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Vis dėlto baigusi mokslus ji pasirinko darbą banke, vadovavo klientų aptarnavimo skyriui. Po dešimties metų karjeros banke nusprendė pereiti į įmonę, užsiimančią kosmetikos platinimu. „Tai buvo lyg naujas kvėpavimas, viskas pasikeitė: ir aplinka, ir veikla, nors taip pat ėjau atsakingas pareigas. Tačiau būtent šioje įmonėje pradėjau vis dažniau galvoti apie nuosavą verslą, o to priežastis –savirealizacijos trūkumas“, – pasakoja V. Gafurova.

Kosmetikos pramonė jai pasirodė artima ir įdomi sritis, tad kilo mintis gaminti savo kosmetikos liniją – ekologišką, kokybišką, išskirtinę. Net sulaukusi artimųjų atkalbinėjimo ir patarimų nepalikti nuolatinės darbo vietos, moteris neabejojo savo idėjos sėkme ir nutarė nelaukti. „Visi manęs klausė, ką aš sugalvojau, kodėl taip elgiuosi. Bet buvo ir palaikančiųjų mane, ypač mama ir vyras, gyvenantis Maskvoje“, – prisimena ji.

Stresas – neatsiejamas verslo pradžios palydovas

Valerija atvira – verslo pradžioje būta ne vienos nemigos nakties, streso ir įtampos. „Kitaip nei buvusiuose darbuose, turint savo verslą, dirbti reikia ne nuo 8 iki 17 valandos, o iki vėlaus vakaro, nes viską reikia daryti pačiai. Juk iš pradžių nebuvo darbuotojų, kuriems būtų galima paskirstyti darbus. Komanda susirinko pamažu“, – verslo pradžią prisimena V. Gafurova.

 

„Kai darai pats, nori gero rezultato, tad supranti, kad negali padaryti gero produkto labai pigiai.“

V. Gafurova.

 

Įmonės pavadinimo istoriją pašnekovė prisimena su šypsena: „Pirkome jau veikiančią įmonę, nes taip paprasčiau ir greičiau. Pirmoji pavadinimo idėja buvo „Pharmacopar“, tačiau atvykus pas notarą paaiškėjo, kad praleistas vienas skiemuo, tad likome prie „Phacopar“ pavadinimo.“

Iš pradžių planuota gaminti ekonominės klasės kosmetiką, bet, pradėjus įgyvendinti idėją, kaip sako pašnekovė, idėja apsivertė 180 laipsnių kampu. Daug kartų keičiantis dizainui, į Prancūziją rinkti medžiagų vykstanti verslininkė suprato, kad kokybiškas produktas negali būti ekonominės klasės. „Man tai buvo atradimas, nes iš tiekėjų, gamintojų buvau girdėjusi, kad galima pagaminti kosmetiką kokybiškai, pigiai. Bet kai darai pats, nori gero rezultato, tad supranti, kad negali padaryti gero produkto labai pigiai. Kosmetika kainuoja nuo 5 iki 10 eurų ir tai, kad pasirinkome kokybę, o ne kainą, tikriausiai minusas prieš konkurentus, bet mūsų produkcija pasiteisino ir turi savo klientus, žmonėms patinka“, – sako V. Gafurova ir priduria, kad bet kokiame versle konkurentus verta laikyti šalia, tuomet galima pasimokyti iš jų klaidų, stebėti jų veiksmus.

Didžiausi iššūkiai – partnerių paieška ir plėtra

Vienas didžiausių sunkumų dėl mentaliteto, verslo etikos skirtumų buvo partnerių paieška, tačiau šioje srityje nepamainoma pagalba V. Gafurovai buvo jos vyras, gyvenantis Maskvoje. Veikla prasidėjo nuo bendradarbiavimo su Latvijos ir Rusijos didmenininkais platinant kosmetiką. Praėjus metams, realizuota ir dviejų kosmetikos linijų „Phytoboria“ ir „Helen Mon“ idėja.

Didmeninės prekybos atstovai vykdė išankstinius mokėjimus, tad šios investicijos buvo panaudotos ir verslui vystyti. Daugiausia lėšų, pašnekovės teigimu, reikėjo skirti verslo plėtrai, dviem prekių ženklams sukurti, gamybai, dalyvavimui parodose ir, žinoma, reklamai. Visa tai atsiėjo 92 tūkst. eurų. Valerija pabrėžia, kad verslo pradžioje ir vystymo metu efektyviausia reklama iš lūpų į lūpas, be to, dauguma klientų prekių ženklą pastebi pasaulinėse parodose.

Kosmetikos priemonės šiuo metu gaminamos Rusijoje, tačiau ateityje dalį gamybos planuojama perkelti į Lenkiją. Įmonė taip pat platina alkoholinius gėrimus, maistą, žaliavas maisto pramonei. Didžioji gaminių dalis eksportuojama iš Rusijos į Kiniją, Kazachstaną, Azerbaidžaną, Baltijos šalis. Įmonės produkcijos galima rasti didžiuosiuose Rusijos prekybos centruose, vaistinėse, kosmetikos parduotuvėse.

Mintys apie verslo plėtrą, pasak V. Gafurovos, atsirado jau įsibėgėjus verslui, tarsi savaime. „Kadangi mano vyras turi verslą Rusijoje, tarp jo pažįstamų buvo žmonių, kuriems buvo įdomi Europos, Baltijos šalių rinka, taip atsirado partneriai, kurie tiekia produktus iš kiaušinių maisto pramonei. Alkoholio produkcija taip pat atsirado per pažįstamus. Kai man patiko viena putojančiojo vyno rūšis, susiradome jo gamintojus ir pasiūlėme bendradarbiauti, jie sutiko. Partnerių paieška, suradimas yra tik vienas žingsnis, pradėjus bendradarbiauti reikia įdėti labai daug pastangų ir darbo“, – pabrėžia pašnekovė.

Pataria neskubėti ir apgalvoti galimybes

Savo svajonę įgyvendinusi moteris neketina sustoti. Artimiausi planai – dalį gamybos perkelti į Lenkiją, dalyvauti parodose Kinijoje ir Dubajuje. Paklausta, ar atsigręžusi atgal ką nors keistų, pašnekovė atvirai sako: „Pradėčiau nuo vienos srities ir ją plėtočiau, nes dabar yra šiek tiek per daug, ypač – moteriai, juolab kad esu dviejų vaikų mama. Turint savo verslą, nėra nei nėštumo, nei motinystės atostogų, tad esu dėkinga, kad vyras perėmė didžiąją dalį darbų ir man padeda.“

Svajojantiesiems apie savo verslą V. Gafurova pataria nebijoti sunkumų, kurie užklumpa verslo pradžioje. „Kuo daugiau norėsi, dirbsi, tuo daugiau turėsi. Ir, žinoma, labai svarbu, kad šalia būtų verslo idėją palaikančių žmonių“, – įsitikinusi ji.