Kam žmonės iš tikrųjų išleidžia daugiausia pinigų? Žinoma, kad maistui ir kitoms kasdienio vartojimo prekėms. Akivaizdu, kad norint sutaupyti logiškiausia pradėti būtent nuo šios srities. Kaip tai padaryti kuo efektyviau? Į pagalbą čia atskuba tinklalapis „Price On“. Šis projektas leidžia ne tik palyginti produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose, bet ir susidėlioti prekių sąrašą bei įvertinti, kur tas pačias prekes įsigyti pigiausiai. Susitikome su „Price On“ sumanytoju Jurijumi Laneckiu ir pasikalbėjome apie projekto užuomazgas, plėtojimą bei barnius su parduotuvių administratoriais.

J. Laneckis sako, kad projekto idėja kilo skaitant straipsnį. „Šį projektą kuriame turbūt nuo 2010 metų gruodžio. Idėja atsirado maždaug tada. Sunku prisiminti, kaip būtent, nes dar ilgai tūnojo galvoje. Kiek atsimenu, ji atsirado iš kažkokio futuristinio straipsnio, kuriame buvo mintis, kad ateityje žmonės galės palyginti prekių kainas tiesiog parduotuvėje. Pamaniau, ką jie čia dabar rašo… Tai jau dabar yra. Išbandžiau panašias paslaugas ir pastebėjau, kad sistemos veikia labai prastai. Jos neturi visų kainų, visų pardavėjų. Pamaniau, kad gal būtų galima ką nors padaryti. Tuo metu turėjau kitą verslą, susijusį su inžineriniu montavimu. Kaip tik buvo krizė, darbo ne per daugiausia. Taip sėdėdavau ir grynindavau idėją. Susisiekiau su partneriu Andriumi, kuris yra buvęs bendraklasis. Jis irgi buvo ką tik pakeitęs darbą ir pasakė: „darom“, – pasakojo verslininkas.

Žinoma, nuo pirminio pasakymo iki apčiuopiamo rezultato dar laukė ilgas kelias. Partneriai ilgokai mąstė apie idėją, ieškojo tinkamos krypties.

„Iki sausio mėnesio galvojome, kokį verslo modelį reikėtų rinktis, ir mėnesio pabaigoje pradėjome programuoti. Iš pradžių tikėjomės viską padaryti per pusę metų. Paskui – iki 2011 metų Kalėdų. Dirbome savanoriškais pagrindais. Be pinigų. Kažkiek apmokėdavau sąskaitas, ir tiek. Metų pabaigoje pamatėme, kad artėjame prie normalaus aptarnavimo, tad įnešiau į sąskaitą daugiau pinigų. Pasamdėme programuotoją. Tikėjome, kad pavasarį projektą jau visiškai paleisime, bet naujas programuotojas atsinešė naujų idėjų. Programuodami pamatėme, kad jau atėjo ir vasara. Baigėsi ir tie mano įdėti pinigai“, – prisiminė J. Laneckis.

Buvo nuspręsta ieškoti investuotojų, kurie padėtų baigti plėtoti projektą. Galų gale susikirto jų ir verslininko Tado Karoso keliai. Šis susidomėjo projektu ir sutiko investuoti.

„Pradėjome ieškoti investuotojų. Pasikalbėjome su visais Lietuvos rizikos fondais, keliais užsienio. Turėjome du pasiūlymus. Pagal vieną pinigų būtų reikėję laukti septynis ar aštuonis mėnesius, o pagal kitą reikėjo kartu atsivesti ir vadinamąjį „verslo angelą“ (papildomą privatų investuotoją). Ieškojome to „verslo angelo“. Tada apie mus kaip tik parašė „Verslo žinios“. Su mumis susiekė projekto pigutis.lt įkūrėjas, kuris dirba Tado Karoso struktūroje. Mes pasikalbėjome ir tikėjomės iš jo pasidaryti tą „verslo angelą“, o jis sako, kad nė velnio, nes nori į mūsų projektą investuoti pats. Su Tadu pirmas susitikimas buvo birželį, o sutartį pasirašėme rugpjūtį. Rugsėjo pradžioje pinigai jau buvo sąskaitoje. Toks greitis yra labai didelis paskatinimas. Nors per fondus gal būtume gavę geresnes sąlygas, labai svarbu, kad gali greitai viską susitvarkyti ir judėti toliau. Rugsėjo mėnesį pradėjome normalų plėtros etapą. Pasisamdėme žmogų rinkodarai, informacijos prižiūrėtoją, krūvą kainų rinkėjų. Renkame tas kainas ir dirbame“, – kalbėjo J. Laneckis.

Didžiausia „Price On“ problema – duomenų apie prekių asortimentą ir kainas rinkimas. J. Laneckis pripažįsta pradžioje naiviai tikėjęs, kad pačios parduotuvės norės bendradarbiauti ir pasidalys duomenimis. Deja.

„Mūsų darbe labai didelė problema yra kainų sudėjimas. Maniau, „Maxima“ lengvai mums duos tas kainas. Pasirodo, toli gražu… Pats buvau ten nuėjęs ir pamačiau, kad nė velnio jie nenori jų mums duoti. Šiuo metu kainas renkame tiesiog rankiniu būdu – telefonais. Telefone yra speciali programėlė, su kuria skanuoji brūkšninį kodą ir įvedi kainą. Neretai tenka išklausyti parduotuvių administratorių keiksmus. „Aišku, susiduriame su spaudimu, nes ateina kas nors iš parduotuvės administracijos ir pradeda aiškinti, kad taip negalima, nors realiai parduotuvė yra viešoji vieta. Taip visą mėnesį sugaišome, nes kariavome su parduotuvėmis. Buvo kartą ir taip, kad skenuojant „Maximos“ bazėje, šalia kurios yra įsikūrusi ir visa tinklo valdžia, atbėgo vos ne viršiausias asmuo. Įdomiausia, kad rėkdamas jis mosikavo telefonu, rodė mūsų tinklalapį ir sakė žinantis, kas yra „Price On“ ir ką mes darome“, – pasakojo verslininkas.

„Price On“ veikia tiek kaip internetinis tinklalapis, tiek kaip „iPhone“ aplikacija. Greitai pasirodys ir aplikacija androidams. Būtent aplikacijas J. Laneckis mato kaip pagrindinį „Price On“ varikliuką. Jos leistų dalytis prekių sąrašais, siųsti juos šeimos nariams ir t. t.

Ateityje ketinama sukurti galimybę sudaryti kolektyvinius sąrašus. „Manome, kad ateityje paslauga per mobiliąją aplikaciją arba mobilųjį internetą naudosis apie septyniasdešimt procentų srauto. Tačiau mūsų idėja ta, kad „Price On“ nėra tiesiog kainų palyginimas. „Price On“ yra pirkinių planavimas. Pigiau apsipirkti gali tik tada, jei viską gerai suplanuoji“, – sakė verslininkas.

Nors projekto startas buvo kelis sykius atidėtas, J. Laneckis sako, kad pakentėti nebuvo sunku. Kai žinai, ką nori padaryti, motyvacija atsiranda savaime. O „Price On“ tikslas labai aiškus – teikti vartotojams naudą.

„Kai pradėjome galvoti apie projektą, mąstėme, kad greitai išpūsime vartotojų srautą ir tada jį parduosime. Tokia buvo pirma mintis. Kai pradėjome gilintis, pamatėme, kad čia gali būti visai kitokio masto projektas. Esame pasiekę tokį etapą, kai ta nauda yra. Tarkime, aš ir pats naudojuosi sistema – pirkinių sąrašą žmona man siunčia per mūsų aplikaciją. Viskas juda taip, kad žmonės tuoj pradės programa naudotis rimčiau“, – kalbėjo verslininkas.