Kaip veidas turi lūpas, kaip latė turi pieno putą, kaip jūra turi kopas, taip pajūris turi mados tašką – butiką „Kopa“. Čia klaipėdietės Silva Rindzevičiūtė (33) ir Gabrielė Kerpytė (28) kruopščiai atrinko Lietuvos drabužių ir aksesuarų kūrėjus, kuriais pačios tiki.

Ne tik verslininkės, bet ir mezgėjos

S. Rindzevičiūtė ir G. Kerpytė drauge vysto savo prekių ženklą „Salanida“. Pašnekovės kuria megztinių liniją iš alpakų vilnos. „Vis pasikalbėdavome, kad būtų gerai turėti vietą, kurioje galėtume pačios prekiauti savo mezginiais ir galbūt priimti kitus Lietuvos drabužių ir aksesuarų kūrėjus, kuriais mes tikime. Juokiamės, kad mintys materializuojasi. Mat pavasarį ieškojome gamybinių patalpų ir vietos, kur galėtume įkurti savo biurą. Taip atsitiko, kad Klaipėdos senamiestyje radome erdves, kurios tiko ne tik gamybai, jose idealiai galėjo atsirasti ir mūsų butikas, apie kurį svajojome“, – pradinius žingsnius vardija verslininkės.

 

„Kokybė mums svarbi visur ir visada, todėl skiriame dėmesį kiekvienai detalei. Nenorime būti dar vienu eiliniu butiku, norime turėti unikalų ir išskirtinį veidą.“

G. Kerpytė.

 

Pasiteiravus apie pavadinimo reikšmę, merginos sako, kad tai angliško žodžio dune vertinys. „Ilgai galvojome, kokį pavadinimą pasirinkti butikui. Vis prašydavome draugų pateikti idėjų ir iš vieno tokio minčių lietaus gimė angliškas žodis dune. Jis lyg ir gražiai skambėjo, bet norėjosi lietuviško žodžio. Išvertėme jį į lietuvių kalbą ir išėjo dar geriau – kopa. Trumpas, lietuviškas, įsimenamas, derantis prie mūsų prekių ženklo „Salanida“ ir tinkantis Klaipėdai“, – dėsto įkūrėjos ir pabrėžia, kad į butiko verslą žiūri ne tik kaip į pirkimą, pardavimą ir pelno siekimą.

„Tai mums labai didelė patirtis, nes turime tiesioginį kontaktą su pirkėjais, galime išgirsti jų komentarus ir suprasti jų poreikius. Iki šiol buvome tik kūrėjos, o dabar atsiradome ir kitoje barikadų pusėje. Labai dažnai dizaineriams, ir mums pačioms, atsiranda tam tikrų trūkumų bendradarbiaujant su kitais butikais, todėl sakome, kad, suprasdamos abi puses, galėsime ištaisyti vietas, kurios mums nepatikdavo, ir sieksime, kad būtų komfortiška abiem pusėms“, – įžvelgia S. Rindzevičiūtė. Anot verslininkių, ši veikla duoda naudingos informacijos apie kitus lietuviškus prekių ženklus, suteikia galimybę dalytis patirtimi, o tai joms padeda kiekvieną dieną augti ir tobulėti ne tik kaip butikui „Kopa“, bet ir kaip prekių ženklui „Salanida“.

„Atėjęs klientas gali išsirinkti modelį, o mes per pusdienį jį numegsime. Taip pat dirbame ir su individualiais užsakymais“, – išskirtinumą pabrėžia pašnekovės. Pasak jų, „Kopa“ iš kitų butikų išsiskiria ir savo interjeru, prekių ženklo pozicionavimu, komunikaciniu tonu, turi savo aiškią viziją. „Kokybė mums svarbi visur ir visada, todėl skiriame dėmesį kiekvienai detalei. Nenorime būti dar vienu eiliniu butiku, norime turėti unikalų ir išskirtinį veidą“, – užtikrina G. Kerpytė.

Vadovaujasi protu ir širdimi

Radusios tobulas patalpas svajonių butikui įgyvendinti, sėkmingai įveikusios biurokratinius labirintus, S. Rindzevičiūtė ir G. Kerpytė pradėjo dėlioti interjero viziją. „Aišku, norėjosi, kad tuo užsiimtų profesionalus interjero dizaineris, bet tam neturėjome biudžeto, todėl teko pasikliauti savo jėgomis, širdimi ir intuicija. Tai darėme su dideliu užsidegimu ir labai džiaugiamės, kad rezultatas išėjo net geresnis, nei tikėjomės“, – dėsto įkūrėjos.

Kol vyko patalpų remontas, jos lygiagrečiai dirbo su asortimento paieška. „Rašėme laiškus, skambinome beveik šimtui skirtingų prekių ženklų atstovų, vedėme su jais derybas, su kai kuriais teko įdėti nemažai pastangų, kad jie atsirastų mūsų butike. Likus mėnesiui iki atidarymo, pradėjome dirbti su socialiniais tinklais, norėjome, kad žmonės kuo anksčiau sužinotų apie naują mados tašką Klaipėdoje. Tuomet ėmėmės asortimento dėliojimo ir atidarymo renginio organizavimo“, – įkūrimo etapus dėsto merginos ir džiaugiasi, kad, operatyviai ir iš peties padirbėjus, sėkmingai pradžiai prireikė vos dviejų mėnesių.

Paklaustos, kokia jų sėkmės formulė, pašnekovės teigia, kad pirmiausia reikia mėgti madą, ja domėtis ir turėti viziją to, ką planuoji daryti. Ne mažiau svarbu savo svajones ir mintis suguldyti į skaičius, nes tai yra verslo pagrindas. „Taip pat manome, kad reikia būti kuo atviresniam pasauliui ir nebijoti dalytis savo mintimis su visais, nes mainais gauni daug neįkainojamų patarimų, atrandi problemų sprendimą ar reikiamą kontaktą“, – vardija „Kopos“ įkūrėjos ir pabrėžia, kad ketina plėtoti šią veiklą. Jų tikslas nuolat keistis, augti, daryti tai, ko kiti nedaro, tačiau merginos palieka intrigą ir konkrečių planų neatskleidžia. „Esame sau išsikėlusios didelius tikslus ir, manau, jų tikrai pasieksime, nes tikime savo komanda, tikime tuo, ką darome, ir daug dirbame, o svarbiausia dirbame ne tik protu, bet ir širdimi, o tai žmonės labai vertina. Svarbiausia, jog jaučiame, kad esame ten, kur ir turime būti“, – apibendrina S. Rindzevičiūtė.

Daugiau nei 30 prekių ženklų

„Kopoje“ galima rasti ne tik pačių pašnekovių mezginių. Čia puikuojasi daugiau nei 30 skirtingų prekių ženklų: „Undress“, Diana Paukštytė, „Coocoomos“, „Grey Mouse“, „Baagi“, „Full Of Me“, „Atsikeli ir varai“, „JNBY“, „Mortash“, „Kotė“, „Simona Samojauskaitė Jewellery“, „Adelė Dagytė Jewellery“, „Elf Bread“ ir kt. Skiriama labai daug dėmesio kokybei, pradedant nuo interjero, asortimento, prekių išdėstymo, bendravimo su klientais iki įvaizdžio formavimo ir prekių ženklo pozicionavimo bei komunikacijos.

Verslininkės atskleidžia, kad šiam mados taškui sukurti prireikė 5 tūkst. eurų investicijų, kurios, kaip pašnekovės tikisi, turėtų atsipirkti per pusmetį. Jų nuomone, jaunieji Lietuvos dizaineriai ir butikų verslas šiuo metu Lietuvoje išgyvena aukso amžių. Mat pastaraisiais metais atsirado labai daug jaunų talentingų drabužių ir aksesuarų kūrėjų, kuriuos lietuviai labai palaiko. Tačiau kaip visada yra ir kita medalio pusė. „Šioje nišoje didžiulė konkurencija. Vien Klaipėdoje butikų, kuriuose prekiaujama Lietuvių dizainerių darbais, yra gerokai daugiau nei penki, todėl prieš neriant į šią nišą reikia suvokti konkurenciją ir objektyviai įvertinti savo jėgas. Norėdamas, kad tave lydėtų sėkmė, privalai turėti savo veidą, išsiskirti iš kitų, daryti tai, ko nedaro kiti, ir labai daug kiekvieną dieną dirbti, – pabrėžia pašnekovės ir linki nebijoti bei išdrįsti įgyvendinti savo idėjas: – Nėra geresnio laiko už dabar. Kur kas smagiau dirbti sau ir visą energiją skirti plėtojant savo kuriamą produktą. Reikia tikėti savo idėja, daug dirbti, dirbti su meile ir nepavykti negali! Sakoma, jei nenori dirbti, susirask mėgstamą darbą.“