Vieša paslaptis, kad, pradėjus verslą ir norint pamatyti džiuginančius rezultatus ar sulaukti sėkmės, nepakanka tik turėti puikią komandą, tvarkingą buhalteriją ir rūpintis klientais. Šiandien tik nedaugelis galėtų ginčytis dėl to, kad prie verslo sėkmės ir pelno neabejotinai prisideda sėkminga komunikacija. Apie vieną iš galimų būdų papasakoti savo įmonės istoriją ar pristatyti pasiekimus patraukliai – „storytellingą“ – pasakoja audiovizualinės komunikacijos agentūros „Wide Wings“ įkūrėjas Gediminas Tamulynas.

Prieš atskleisdamas vis labiau versle naudojamo ir populiarėjančio „storytellingo“ pranašumus bei trūkumus, G. Tamulynas sutiko pasidalinti savo audiovizualinės komunikacijos agentūros įkūrimo istorija ir jos veiklos niuansais.

„Wide Wings“ negalima vadinti įmone, nes tai yra natūraliai susiformavęs darinys. Mano vienas iš pomėgių buvo fotografuoti ir filmuoti. Tai aktyviai dariau ir mokydamasis užsienyje, ir jau grįžęs į Lietuvą. Sugrįžęs susipažinau su draugu Raimondu. Visai atsitiktinai jį pastebėjau mokykliniame filmų konkurse ir pasiūliau nuveikti ką nors kartu. Jis, žinoma, sutiko, o prie mūsų komandos ilgainiui prisijungė ir kiti draugai. Nuo tos dienos mes kuriame kartu“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, iš pradžių teko dirbti nemokamai ar pusvelčiui, tačiau, kad ir kiek užsakovai mokėjo, darbą komanda stengėsi atlikti maksimaliai gerai.

„Verslą pradėjome tiesiog su tuo, ką turėjome. Sutikdavome dirbti nemokamai arba pusvelčiui, o kai užsidirbdavome daugiau, labai apgalvotai investuodavome. Laikomės nuomonės, kad geriau turėti mažiau, bet kokybiškos įrangos. Dauguma daiktų mums padeda iki šiol. Dabar turime viską, ko reikia sukurti geram produktui, kuriant ir vaizdą, ir animaciją. Su laiku daugėjo užsakymų, kilo kompetencijos lygis ir dabar esame tokie, kokie esame. Svarbiausia buvo rasti savo stilistiką ir darbų braižą. Dabar supratome, kad jis atsiranda ne tik su kūrybine, bet ir su asmenine branda“, – atskleidžia verslininkas.

Kas yra „storytellingas“?

G. Tamulynas prisimena, kad istorijų pasakojimo metodika su draugais įkurtoje įmonėje buvo naudojama nuo pat pradžių, o tiems, kurie nesuprasdavo, kas tai yra, jis stengdavosi atsakyti paprastai: „Storytellingas“ yra naudojamas kaip priemonė, kuri gali užprogramuoti žmones, kad jie darytų tam tikrus veiksmus. Žmonės supranta, apie ką kalbama, jei pasakai, kad net lietuvių liaudies pasakos turi nemažai šio reiškinio elementų. Tuomet jie susimąsto, kokie yra panašumai ir skirtumai. Yra ir mokslininkų, tokių kaip Bronislava Kerbelytė, kurie tai tyrinėja.“

Komunikacijos agentūros vadovas prasitaria, kad yra manančiųjų, jog istorijų pasakojimas turėtų būti įvardijamas kaip meninė priemonė. Tačiau, išgirdęs tokį teiginį, jis galėtų ir paprieštarauti, ir sutikti.

„Daugelis mano, kad tai yra meninė išraiška. Taip, tai yra ir meninė išraiška. Galima sudėlioti, kad ir taip pavyktų, tačiau čia yra kiekvieno režisieriaus fantazija, kaip bus išpildytas sumanymas“, – sako menininkas.

Verslininko manymu, reikėtų paminėti, kad toks reiškinys egzistavo ir vis dar egzistuoja tikrai daugelį metų. Ir nors komercijoje naudojamas kiek mažiau, tačiau taip yra tik todėl, kad apie jį garsiai pradėta kalbėti tik pastaruosius kelerius metus. Pašnekovo teigimu, norint sukurti įtraukiančią istoriją, reikia suprasti, kad į procesą turės įsitraukti nemažai skirtingų sričių specialistų.

„Mūsų modelis toks. Vieni pirmųjų pradėjome taikyti struktūrą, kad turi būti tik patys svarbiausi nariai: prodiuseris, vaizdo ir garso režisieriai, operatoriai, garso dizaineris, kompozitorius. Komandos sudėčiai nėra ribų: kuo didesnis projektas, tuo didesnės reikėtų ir komandos. Tačiau stebėdami socialinius tinklus pamatėme, kad tokios sudėties formatas žiūrovams labai patinka. Tai patvirtina ir pats „Netflix“. Užtenka tokios mini komandos, kad būtų galima sukurti kokybišką ir akį traukiantį turinį“, – sako „Wide Wings“ įkūrėjas.

Verslas klaidų neišvengia, tačiau iš jų pasimoko

Paklausus, ko tikisi klientai, G. Tamulynas ilgai negalvojęs atsako: „Visi tikisi, kad sugebėsime žiūrovus užprogramuoti atlikti tam tikrus veiksmus. Tai, kokia ir yra „storytellingo“ esmė ir pagrindinė užduotis. Žinoma, verslininkų galutiniai tikslai yra pragmatiški.“

Visgi audiovizualinės agentūros įkūrėją piktina tai, kad į vaizdo produkcijos gamybos procesą verslo žmonės žiūri kiek neįprastai: „Verslininkai mano, kad jei turi kelis tūkstančius eurų, atrodo, kad gali drąsiai kurti filmą, nes tai turėtų būti dideli pinigai. Tačiau taip tikrai nėra. Reikia suprasti industrijos ypatumus, kaip jau ir minėjau, kad kainuos parengiamieji darbai, komandos darbas, produkcijos gamyba. Dėl to, pamatę pasiūlytą sumą, verslininkai nebenori skirti savo lėšų ir jiems belieka rinktis laisvai samdomą darbuotoją. Jie tikisi gauti kokybišką turinį iš vieno žmogaus atlikto darbo, kokį galėtų pagaminti profesionalų įmonė, tačiau, pamatęs galutinį variantą, užsakovas lieka nusivylęs. Bet taip yra su pradinukais.

Tie, kurie dirba rimtai, supranta, kad reikia skirti visas pastangas ir energiją profesionalams, o ne eksperimentuoti ir ieškoti, lygiai taip pat išleidžiant finansus. Dėl to verslas, pasimokęs iš savo klaidų, bando antrą kartą ir kreipiasi į savo srities specialistus. Tuomet po ilgo ir kruopštaus darbo abi pusės lieka patenkintos. Mano supratimu, jei norima pagaminti gerą produktą, reikia profesionalų ir nepagailėti savo finansinių išteklių. Į tai reikia žiūrėti kaip į investiciją.“

Tiesa, ekspertas pabrėžia, kad dirbant užsienyje situacija yra kiek kitokia. Jo teigimu, visgi reikia pripažinti, kad veikla su ilgamečiais partneriais ar užsakovais ne Lietuvoje atneša didesnį biudžetą, o verslininkai linkę suteikti daugiau laisvės kūrybai.

„95 proc. verslų užsienyje leidžia mums kurti istorijas labai drąsiai. Žinoma, ten ir biudžetai visai kitokie. Bet tokios šalys kaip Vokietija ar Danija prašo viską kruopščiai suplanuoti, ko Lietuvoje tiek daug nėra. Vakariečiai atviriau bendradarbiauja, yra laisvesni, o tai atsispindi vaizdo formate, visi džiaugiamės rezultatu. Taigi dar reikia su lietuviais daugiau pasidarbuoti, galbūt mūsų toks šiaurietiškas būdas. Bandėme ir su Azijos rinka bendradarbiauti, tačiau mums nepatiko, nes jie turi kitokį mentalitetą ir estetikos supratimą. Ten sudėtinga su mūsų supratimu būti konkurencingiems“, – apie darbo užsienyje pranašumus ir trūkumus kalba verslininkas.

Įdomus turinys bus žiūrimas visur

Istorijų pasakojimo audiovizualinėmis priemonėmis ekspertas pastebi, kad pirmiausia verslui reikia koncentruotis į įdomaus turinio sukūrimą: „Įdomus turinys bus žiūrimas visur, kad ir kur skelbsi. Nes jei to padaryti nepavyks, tuomet jau reikės daug pastangų, finansinių išteklių ir dar daugiau energijos, kad produkcija būtų matoma. Originalus ir dėmesį patraukiantis turinys gali būti kuriamas keliais būdais: Lietuvoje visada buvo ir vis dar yra populiarus vadinamasis cirkas, kai žmonės nori pasijuokti iš kitų, tačiau tai laikoma gana prastu skoniu ir etiketu, taigi tikrai tinka ne visoms įmonėms. Taip pat galima kurti turinį remiantis dabartinėmis žiniasklaidos temomis. Jos itin populiarios ir sulaukia daug dėmesio, tačiau labai laikinos ir, praėjus keleriems metams, taps visiškai neįdomios bei neaktualios. Pagaliau pats sunkiausias, tačiau geriausias būdas kurti turinį – atsižvelgiant į pagrindines žmonių vertybes, kurios visuomet buvo aktualios. Patys per savo darbo metus pamatėme, kad „storytellingas“ yra nuostabus būdas koduoti žmonių elgesį. Ne veltui JAV savo propagandoje skiria pirmąją vietą Holivudui. Taip visam pasauliui įmanoma įnešti holivudišką, amerikietišką pasaulėžiūrą.“

G. Tamulynas, ir toliau akcentuodamas pagrindinius sėkmės aspektus, teigia, kad kiekvienai įmonei taip pat labai svarbu turėti gerą istoriją, kuri kyla iš jos vidaus, o ją pristatant reikėtų susitelkti į vieną žinutę ir nesiblaškyti.

„Išskirkite savo tikslinę rinką. Labai svarbu tiksliai žinoti, į kokius žmones orientuojatės, nes tai, kas veikia vienam, gali būti visiškai neįdomu kitam. Taip pat vertėtų susitelkti į vieną žinutę. Dažnai daroma klaida, kai, kuriant reklaminio pobūdžio vaizdo įrašą, norima parodyti viską, kas yra geriausia. Tada žmonės apskritai nesupranta, kas norėta pasakyti. Paveikiausia yra sutelkti dėmesį į vieną žinutę ir kurti turinį tik aplink ją. Bet kokiu atveju, jei įmonė savaime yra su įdomia istorija, jei turi filosofiją, o ne tik dominuoja pinigai, tuomet turėtų pasisekti. Žinoma, jau kalbėjau apie eksperimentus, tai tik priminsiu, kad jei norite rezultato, pradėkite nuo aukštesnio turinio gamybos, nes pigaus turinio interneto platybėse ir taip pilna. Tiesiog paskęsite tarp kitų tokių pačių siužetų ir toks užsakymas jums neatneš naudos“, – pataria „Wide Wings“ įkūrėjas ir vadovas.