Kad ir koks ambicingas būtų verslo kūrėjas, sukurto mažo verslo rinkodaros procesai gerokai skirsis nuo didžiųjų. Bandydami lygiuotis į juos, maži verslai dažnai padaro esminių klaidų ir nepasiekia norimo rezultato. Apie mažo verslo rinkodaros gudrybes kalbėjomės su didžiausios specializuotos internetinių konkursų Lietuvoje platformos „Sweepest“ kūrėju Artūru Svirskiu.

Nors kiekvienas verslininkas savo ambicijomis siekia būti didelis, svarbu suprasti, kad mažas verslas yra ne mažiau reikšmingas ir turi potencialo augti. Pašnekovo teigimu, prie mažų verslų gali būti priskiriami tie, kuriuose dirba iki 50 žmonių ir jų apyvarta siekia 7 mln. eurų. Tačiau A. Svirskis įsitikinęs, kad verslo dydis slypi ne konkrečiuose apibrėžimuose, o vadovų verslo sampratoje, nes kai kurios mažos įmonės gali būti valdomos kaip didelės ir atvirkščiai – didelių įmonių vadovai per daug darbų prisiima vien sau ir valdo jas kaip mažas ar vidutines įmones. Sėkmingai valdoma maža įmonė yra linkusi į plėtrą, o prie to prisideda ir sėkmingi rinkodaros atvejai.

 

„Mažos įmonės labiau orientuotos į pardavimo skatinimą, o vidutinės ir didelės įmonės gali leisti sau (ir to joms reikia) didinti prekių ženklo žinomumą“

A. Svirskis

 

„Prie mažų priskirčiau vietinės reikšmės paslaugų teikėjus (grožio salonai, kavinukės ir t. t.), bet net ir tokia veikla gali būti išplėsta, pavyzdžiui, kavinių tinklai „Coffee Inn“, „Vero Cafe“. Taigi visi verslai gali būti dideli, jei vadovai turi tam ambicijų“, – neabejoja pašnekovas.

Svarbiausi mažo verslo rinkodaros aspektai

1. Kūrybiškumas. Mažas verslas dažnai turi atitinkamai mažesnį biudžetą, todėl negali sau leisti reklamomis ar siūlomomis akcijomis varžytis su didžiaisiais žaidėjais. Plėtojant mažą verslą, svarbu suprasti jo pranašumus ir kūrybiškai pažvelgti į trūkumus. „Kai esi mažas, tu esi lankstesnis, gali greičiau reaguoti į konkurentų veiksmus ir nėra didelio aparato, daug vadybininkų ar vadovų, kurie turi patvirtinti tavo idėjas. Kita vertus, kai esi mažas, dažniausiai būni įspraustas į tam tikrus rėmus, dažniausiai finansinius. Arba, neturint įvairiapusių kompetencijų komandos, kartais sudėtinga rasti optimalų sprendimą, tinkantį duotajam verslui“, – patirtimi dalijasi „Sweepest“ kūrėjas. Tačiau jis patikina, kad viskas yra įmanoma ir dažnai priklauso nuo vadovo požiūrio.

2. Nereikia savęs nuvertinti. Viena didžiausių mažo verslo rinkodaros formavimo problemų, anot pašnekovo, yra ta, kad vadovai nuvertina verslo galimybes. Jie turi per mažai ambicijų ir abejoja, ar jau yra pajėgūs siekti daugiau. „Didžiausia klaida, kai pradedantysis verslininkas mano, kad, jei verslas dar tik kuriamas, nereikia reklamuotis, o tai darys, kai paaugs. Tokiu atveju natūralus augimas gali būti labai lėtas“, – tikina A. Svirskis. Taigi kiekvienam mažam verslui svarbu tikėti savo jėgomis, matyti poreikius bei galimybes ir išdrįsti prisistatyti didesnėms auditorijoms, siekti būti konkurencingam.

3. Planas yra būtinas. Pašnekovas sutinka su dažnai verslininkų nepaisoma nuostata, kad rinkodaros planas yra neatsiejama verslo dalis ir jos laikytis tiesiog privaloma. Rinkodaros planas turi būti aiškiai išdėstytas ir negali gyvuoti vien vadovo mintyse. Be realiai egzistuojančio plano verslas bus chaotiškas ir vargu ar sėkmingas. „Tai ne tik veiksmų planas, bet kartu ir išsikelti tikslai. Kiekvienam, net ir mažam, verslui reikia aiškios rinkodaros strategijos, konkretaus veiksmų plano ir numatomų priemonių bei jo įgyvendinimo laiku“, – įsitikinęs „Sweepest“ kūrėjas.

4. Efektyvumui reikalingas tikslumas. Kadangi mažas verslas neturi ypač daug galimybių, tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, būtina tiksliai ir aiškiai susidėlioti dalykus pagal svarbą, atpažinti savo tikslinę auditoriją ir žinoti jos poreikius. „Mažos įmonės labiau orientuotos į pardavimo skatinimą, o vidutinės ir didelės įmonės gali leisti sau (ir to joms reikia) didinti prekių ženklo žinomumą“, – teigia A. Svirskis. Būtent todėl skiriasi pasitelkiami sklaidos kanalai ir rinkodaros tikslai. Norint pasiekti kuo efektyvesnę rinkodarą mažai įmonei prieinamomis sąnaudomis, reikia atlikti analizę ir išsiaiškinti esminius veiksnius. „Būtina žinoti savo tikslinę rinką konkrečiai, nes dažnai nėra lėšų pasiekti visiems. Kai žinoma tiksli auditorija, lengviau parinkti reikiamus kanalus. Kai žinoma auditorija, tuomet ir masinės žiniasklaidos kanalai ne tokie reikalingi arba juos galima panaudoti būtent tikslinei rinkai pasiekti, tada ir kaina būna mažesnė“, – atskleidžia pašnekovas.