„Startupų“ kultūra Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Marija Garbačiauskaitė-Budrienė ir ryšių su visuomene specialistas Artūras Jonkus sutiko duoti patarimus „startupų“ sumanytojams, žūtbūt norintiems prisistatyti pasauliui. Tuo pačiu supažindino su komunikacijos svarba, bendravimo su žiniasklaida niuansais.

Socialinė medija – vis svarbesnė

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo, kad internetas ir išmaniosios technologijos stipriai keičia ir žiniasklaidos pasaulį. Internetas tampa pagrindine platforma, kurioje skelbiamos ir skaitomos naujienos. Pamažu menksta arba keičiasi televizijos, radijo bei spaudos vaidmuo.

Maža to, internete lengva sujungti skirtingas žiniasklaidos rūšis. Apskritai auga naujienų kanalų skaičius. Štai kodėl „startupams“ reikėtų apsispręsti, kuris kanalas jiems yra svarbiausias.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad sustiprėjo ir skaitytojų įsitraukimo mastas. Dabar skaitytojai gali ne menkiau nei žiniasklaidos priemonė nuspręsti, kokia naujiena yra svarbi. Geras pavyzdys – „Delfi“ titulinis puslapis. Penkios pagrindinės naujienos jame paryškinamos atsižvelgiant į tai, kiek žmonių skaito tą patį straipsnį. Taigi žiniasklaida tampa savotiška komunikacijos terpe. Nuorodomis į naujienas žmonės dalijasi socialiniuose tinkluose ir netgi didžiuojasi, jeigu kokiu nors straipsniu pasidalija pirmieji.

Į akis krinta ir tai, kad žiniasklaidai tapo svarbus vaizdas – vis daugiau žmonių kokį nors straipsnį skaito dėl to, kad patraukė iliustracija. Tai irgi galima sieti su socialiniais tinklais. Bendrame naujienų sraute mūsų dėmesį paprasčiausiai labiau patraukia ryškesnė nuotrauka.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad šiuolaikinė žiniasklaida tuo pat metu privalo būti ir agresyvi, ir nuolanki. Dabar jau neužtenka tik kokybiško turinio, reikia jį įsiūlyti skaitytojams. Be to, žiniasklaidos priemonės iš naujo atranda naujienlaiškius, vis svarbesni tampa vaizdo įrašai. Jau seniai praėjo laikai, kai „YouTube“ buvo tik pokštų vieta. Dabar tai ir didžiulė naujienų talpykla.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo, kad į žiniasklaidos pasaulį agresyviai veržiasi ir socialiniai tinklai. Pavyzdžiui, „Bloomberg“ netgi integruoja socialinį tinklą „Twitter“ į savo naujienų skelbimo srautą.

Ryškėja ir kita tendencija – pranešimai spaudai, kuriuos taip mėgsta siuntinėti įmonės, vis menkiau skaitomi. Pavyzdžiui, jų pagrindu parašyti straipsniai sudaro tik dešimtadalį „Delfi“ turinio, o juos skaito nuo 3 iki 10 proc. auditorijos.

Tad kokias klaidas dažniausiai daro verslininkai rašydami pranešimus spaudai? Anot „Delfi” vyr. redaktorės, paprastai tiesiog negalvojama apie skaitytojus. Pranešimas spaudai irgi turi pranešti naujieną, kuri būtų įdomi, todėl apie save skelbtis žiniasklaidoje derėtų tada, kai yra ne tik gera idėja, bet ir įdomi istorija arba – dar geriau – konkretus produktas ar bent jo prototipas, kuris padėtų žmonėms spręsti vienokią ar kitokią problemą.

Neretai startuoliai neaiškiai kalba apie neaišku ką, kas neaiškiai veikia ir neaišku, kam naudinga. Paskęsti savyje – didžiulė klaida. Jeigu jums savaime suprantama, ką darote ir ko siekiate, tai toli gražu nereiškia, kad viskas suprantama ir kitiems. Todėl derėtų vengti trafaretinių šūkių ir frazių, mintis dėstyti aiškiai, nuosekliai, nekeisti savo nuomonės dėl vieno sakinio.

Viską reikia daryti patiems

Ryšių su visuomene specialistas A. Jonkus rėžė tiesiai šviesiai: niekam jūs neįdomūs! Kodėl kas nors turėtų apie jus rašyti? Įrodyti, kad esate to verti, reikia patiems.

Jis visiškai nesutinka su senu požiūriu, kad patekti į spauda yra savaime gerai. Anot jo, bet koks buvimas spaudoje nesuteikia jokių pliusų. Reikia susikurti teigiamą reputaciją, nes tik tada tai atneš rezultatą. Jeigu esate vertinamas neigiamai, iš jūsų niekas nepirks, neinvestuos, todėl neliks sąlygų toliau egzistuoti. Be to, reikia nepamiršti, kad reputacija yra labai trapi.

Jonkus iškėlė paprastą klausimą: ar komunikacija jums apskritai reikalinga? Anot jo, „startupams“ reikia žinoti, ką ir kodėl jie bando pasiekti. Nesiorientuoti, kokia jūsų auditorija, yra tais tas pats, kaip patranka šaudyti į žvirblius.

„Visada mąstykite taip, kaip mąsto jūsų auditorija, žinokite, kokia ji. Galbūt, pavyzdžiui, „Delfi“ visiškai nėra jūsų auditorija ir jums net nereikia ten pasirodyti. Turint omeny, kad startuolių pasaulis yra idėjų pasaulis, o idėjas, dar tik pradedamas įgyvendinti, galima greitai nukopijuoti, gali kilti klausimas, ar kominkacija šiame etape yra išvis reikalinga. O jeigu reikalinga, tai kokiam segmentui?

Visada atsakykite sau į klausimą, ar komunikacija yra laiku ir ar jūsų žinutė turi kokį nors tikslą. Į komunikaciją reikėtų žiūrėti kaip į mediciną – labai svarbu nepakenkti. Burbulo dėl burbulo jums nereikia“, – sakė A. Jonkus.

Pašnekovas pridūrė, kad neretai painiojama reklama ir ryšiai su visuomene. Reklama – tai visada perkamas plotas ar laikas jūsų informacijai. Tai ir reklamos stendai, ir reklamos klipai, ir užsakomieji straipsniai. „Ryšiai su visuomene yra ta jūsų kuriama žinia, kuria galite sudominti žurnalistus, o jie turi teisę pateikti tą žinią taip, kaip ją mato. Šiuo aspektu jūs nieko nekontroliuojate. Tad kuriam velniui tuo užsiimti? Kartais nueinama lengviausiu keliu – nusiperkamas tekstas“, – kalbėjo A. Jonkus ir pridūrė, kad toks straipsnis yra ta pati reklama.

Įdomu tai, kad socialiniai tinklai labai prisidėjo prie šios ribos trynimo. Kur baigiasi reklama ir prasideda ryšiai su visuomene? Kas yra vadinamieji greiti sambūriai? Reklama ar ryšiai su visuomene? Takoskyra išnykusi vien dėl to, kad kažkoks veiksmas į žiniasklaidą pakliūva, nes yra įdomus, nors pradinė jo idėja – reklaminė. Kitaip tariant, gerai sukurta reklama gali peržengti reklamos žanro ribas.

Jonkus įsitikinęs, kad komunikuojant su žiniasklaida pirmiausia reikia galvoti apie skaitytojus, perprasti, kaip jie mąsto, kas jiems įdomu ir svarbu. Verslininkai paprastai labai įninka į detales – projekto grožį, techninius sprendimus, bet tai įdomu tik daliai žmonių, tad ar verta išvis apie tai kalbėti?

Būtina žmonėms parodyti, kuo jūsų įmonė ir informacija apie ją yra aktuali visuomenei. Kitaip tariant, informacija bus veiksminga tik tada, jeigu žinutė nukeliaus tiems, kam jos tikrai reikia.