Thomas Edisonas šviečiančios elektros lemputės bandymus atliko daugiau nei kelis šimtus kartų, kol pasiekė norimą rezultatą. Startuolis „Viezo“ galutinio produkto dar neturi, tačiau jau bendradarbiauja su tokiais verslo gigantais kaip „Husqvarna“, „Siemens“, „Singtel“ (Singapūro telekomas) ir kt. Energijos naudojant vibracijas novatoriai, birželio pabaigoje užėmę antrąją vietą „EIT InnoEnergy“ rengtame konkurse „PowerUp! Challenge“, neketina pasiduoti ir tvirtai žengia pirmyn. „Visa komanda esame įsitikinę, kad tvari energija ir atsinaujinantys energijos šaltiniai vienareikšmiškai bus ateities pasaulio dalis ir energijos reikės vis daugiau“, – teigia Donatas Ponamariovas, „Viezo“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.

Pradžia nebuvo paprasta, o ir produktas, kurio gamyba „Viezo“ norėjo užsiimti, keitėsi, nors pagrindinė idėja liko – tai turi būti tvarios energijos šaltinis. Išanalizavusi, kad krentančių lietaus lašų kuriamos energijos komerciškai panaudoti neįmanoma, komanda savo tikslui įgyvendinti nutarė energiją generuoti pasitelkdama vibracijas. Nors visi skaityti moksliniai straipsniai pateikdavo vis pasikartojančią išvadą – pasirinkta medžiaga negali būti naudojama didesniems energijos kiekiams gaminti, „Viezo“ tvirtai tikėjo savo idėja.

„Yra toks principas kaip pjezoelektronika – jei tam tikroms pjezoelektrinėms žaliavoms suteikiamas stresas, pavyzdžiui, smūgiai, jos atiduoda labai nedidelį elektros kiekį. Ir atvirkščiai – jeigu joms paduodi kažkokį elektros krūvį, jos pradeda raitytis, keičia formą“, – apie veikimo principą pasakoja pašnekovas.

Vizija – didžioji energetika

Drėgmės, temperatūros, garso lygio, vibracijų ir kitų panašių duomenų rinkimas, stebėjimas ir analizė, viską susiejant į vieną tinklą, naudojant didžiulius jutiklių resursus, tačiau be žmogaus įsikišimo, dažnai vadinama daiktų internetu. Tokie jutikliai leidžia stebėti procesus ir jų kismą, numatyti galimus trukdžius, užtikrinti našumą, dažniausiai naudojami įvairiose pramonės srityse. Būtent daiktų internete „Viezo“ atrado vieną svarbią spragą, kurią ir stengiasi užpildyti – visi belaidžiai jutikliai energiją gauna iš baterijų, kurių keitimas yra itin brangus.

„Po trejų ar penkerių metų, atsižvelgiant į daug dalykų, baterijos išsikrauna ir jas reikia pakeisti rankiniu būdu. Tokių jutiklių yra sumontuota šimtai, kartais net tūkstančiai. Mūsų sprendimas gali leisti jutikliams veikti bent tris kartus ilgiau, taip būtų sutaupoma maždaug 60 proc. išlaidų, atsirandančių dėl baterijų keitimo“, – teigia D. Ponamariovas.

„Viezo“ naudojamos pjezoelektrinės medžiagos yra inertiškos, atsparios įvairioms rūgštims, todėl produktas galėtų būti montuojamas ant kelio, o pravažiuojantys automobiliai sukeldami vibracijas skatintų elektros energijos generavimą.

„Tikimės, kad pagal efektyvumą ir atsiperkamumą galėtų konkuruoti su saulės baterijomis. Gal tai net būtų dar geresnis sprendimas“, – mintimis dalinasi pašnekovas. 

Pirmi naujame kelyje

Po dvejus metus trukusių gamybai tinkamų medžiagų paieškų, atliktų įvairių bandymų ir priimtų dizaino sprendimų „Viezo“ tapo pirmaisiais pasaulyje generuojančiais 15 kartų daugiau energijos negu kas nors kitas pasaulyje, kam yra tekę eksperimentuoti su šia medžiaga. Bandymų ir nesėkmių kelias buvo gana ilgas, tačiau tai leido atrasti, kas gali būti sėkmingai naudojama, o kas neduos jokių apčiuopiamų rezultatų. Anot D. Ponamariovo, sunkiausia būdavo siūlyti nepopuliarias idėjas, ypač dėl dizaino pokyčių, leidusių padidinti generuojamos energijos kiekius: „Buvo daug nusivylimų, keletą kartų norėjosi nuleisti rankas. Dabar, kai jau žinome labai daug principų, ką gali šita medžiaga ir ko ne, judėjimas į priekį vyksta daug greičiau.“

Pirmuosius metus nuo veiklos pradžios elektros energijos generavimo naudojant vibracijas pionieriai nesulaukė teigiamo atsako iš investuotojų, todėl bandymus teko atlikti savo lėšomis. D. Ponamariovas mano, kad įtakos turi ir tai, kad gaminamas produktas yra specifinis ir juo besidominti bei veiklos principus lengvai suprantanti auditorija yra nišinė. Didžiausią palaikymą ir susidomėjimą išreiškė Kauno technologijos universiteto mokslininkai, taip pat prisidėję prie inovacijos kūrimo. Tačiau šiandien situacija jau krypsta į geresnę pusę, „Viezo“ bendradarbiauja su užsienio bendrovėmis.

„Šiuo metu turime 13 klientų, kurie yra sumokėję už bandomąjį produktą. Planuojame plėstis, nes susidomėjimą ir poreikį tikrai turime“, – džiaugiasi „Viezo“ įkūrėjas. Nors Lietuvos rinka kuriamo produkto atžvilgiu šiuo metu nėra tinkama, pašnekovas įsitikinęs, kad tai tik laiko klausimas: „Ateityje technologijos vienareikšmiškai labai plėsis, rinka, kurioje dirbame, kasmet auga po 40 proc., o Lietuvoje potencialo tikrai yra.“

LEAN metodo svarba

Daugybę sprendimų per pastaruosius keletą metų priėmęs D. Ponamariovas ir kitiems pataria nenuleisti rankų bei siūlo nekartoti „Viezo“ klaidos: „Nuo pat pradžių reikia taikyti LEAN STARTUP metodus. Mes iššvaistėme labai daug pinigų ir laiko bandydami pasigaminti žaliavas patys, nors galėjome lengvai nusipirkti. Su LEAN rinkos testavimas ir augimas tampa daug greitesnis, atsakoma į klausimus: ar produktas rinkai reikalingas, produktus gaminti pigiau patiems ar tai gali daryti kažkas kitas.“