El. pašto rinkodaros bendrovė „Soundest“ pamažu virsta dar viena sėkmės istorija, apie kurią taip svajoja gausus būrys Lietuvos startuolių. Įmonė nuolatos auga, jos klientų skaičius visame pasaulyje sparčiai didėja, o paslaugos naudotojų teigiami atsiliepimai gniuždo konkurentus. Matyt, tai nėra atsitiktinumas ir „Soundest“ komanda tikrai šį tą išmano apie naujienlaiškius bei būdus, kaip el. laiškai gali padėti verslui. Tad savo patirtimi ir įžvalgomis apie el. pašto rinkodaros tendencijas pasidalyti paprašėme „Soundest“ įkūrėją Rytį Laurinavičių, šiuo metu dirbantį Londone esančiame bendrovės biure.

Vieni batai negali tikti visiems

Posakio „batsiuvys be batų“ pašnekovo vadovaujamai įmonei nepritaikysi. Pasiteiravus, ar jis pats verslo plėtrai pasitelkia el. pašto rinkodarą, verslininkas nedvejodamas atsako teigiamai. Anot jo, tai nebrangus ir veiksmingas būdas, leidžiantis reaguoti į klientų elgesį. Tačiau tai jokiu būdu nėra priemonė paslaugoms parduoti tiesmukai, bet kokia kaina. „Visų pirma siekiame padėti žmonėms – stengiamės parodyti jiems, kaip geriausia panaudoti „Soundest“, siekiant savo tikslų“, – tikina R. Laurinavičius.

Kaip sužinoti tai, jei neskaitai žiniasklaidos ir nežiūri televizoriaus? Sprendimas galėtų būti paprastas – nurodai el. sistemoje savo gyvenamąją vietą ir ji tau siunčia aktualijas: eismo informaciją, viešojo transporto maršrutų pokyčius, šildymo kainas ir kt.

R. Laurinavičius

Kalbėdamas apie dizaino reikšmę el. pašto rinkodarai, vyras tvirtina, kad svarbiausias kriterijus – intuityvumas. Žinoma, išvaizda taip pat lemia nemažai, tačiau grožį skirtingi žmonės supranta nevienodai, todėl patartina atidžiau vertinti lengviau pamatuojamus dalykus, o pirmiausia informacijos išdėstymo patogumą. Būtent jis daugeliui žmonių padeda paprasčiau ir greičiau surasti bei įsisavinti perduodamą žinią. Tai, anot „Soundest“ įkūrėjo, turėtų būti vienas pamatinių visų naujienlaiškių siuntėjų siekių.

Vis dėlto, R. Laurinavičiaus teigimu, nereikia tikėtis, kad vienas šablonas ar viena formulė tiks visais atvejais. „Vieni batai niekada netiks visiems, – pabrėžia jis ir tęsia: – Tiek naujienlaiškio išvaizdą, tiek turinį reikia derinti prie konkretaus atvejo ir verslo. Jeigu tai, pavyzdžiui, parduotuvė, tuomet geriau laiške siųsti produktų aprašymus, kainas ar pristatyti konkrečias prekių kategorijas. O verslo verslui, priešingai nei verslo klientui, sektoriuje naujienlaiškių gavėjai perka, remdamiesi nespontaniškomis emocijomis, todėl jiems derėtų siųsti ekspertinę informaciją, suteikiančią naudos ir didinančią prekių ženklo atpažįstamumą, kuris atsiperka žvelgiant į tolesnę perspektyvą.“

Sėkmę gali užtikrinti ir nedideli kiekiai

El. pašto rinkodaros rezultatai priklauso ne tik nuo verslo tipo, bet ir nuo jo specifikos, veiklos srities. Tiesa, vienais atvejais, kai daug ką lemia klientų (ir el. laiškų gavėjų) spontaniški pasirinkimai, juos išmatuoti yra lengviau, nei, tarkime, tiems, kas parduoda kompleksines konsultavimo paslaugas arba vykdo specifinę veiklą. Pavyzdžiui, raktų dirbtuvė greičiausiai nesurinks klientų kontaktų. Net jeigu tai ir pavyktų padaryti, siuntinėti informaciją apie save žmonėms būtų netikslinga. „Nei parduosi ką, nei paskatinsi ateiti – žmogus kreipsis tik tada, kai jam reikės šios paslaugos“, – teigia R. Laurinavičius. Tačiau, jo teigimu, vienos tiesos nėra, daug kas priklauso ir nuo kultūros. Štai amerikiečiai siuntinėja naujienlaiškius, turėdami vos keliolika adresatų. Lietuviai dažniausiai taip nesielgia.

Bet įpročius galima pakeisti. Anot pašnekovo, mūsų šalyje sparčiai kylanti mažų parduotuvėlių (butikų) ar interneto svetainių, kuriose parduodami išskirtiniai drabužiai, aksesuarai ar kitos prekės, mada diktuoja naujas tendencijas.

„Gali būti, kad 60 lojaliems klientams išsiųstų el. laiškų sukurs reikšmingą parduotuvėlės pajamų dalį, nes atkreips žmonių, kurie nuolat ten apsiperka ir laukia naujų pasiūlymų, dėmesį“, – aiškina pašnekovas ir pabrėžia, kad toks sprendimas visai netinka suvenyrų parduotuvei, kurioje perka tik atsitiktinai užsukę turistai, pirmą ir paskutinį kartą besilankantys toje parduotuvėje.

Didelės galimybės viešajam sektoriui

Pasak „Soundest“ įkūrėjo, valstybinės bendrovės ir viešasis sektorius apskritai galėtų kuo puikiausiai išnaudoti el. pašto rinkodarą savo tikslams. Norėtųsi tikėti, kad pagrindinis jų – padėti žmonėms. Tai ypač taikytina savivaldybėms, kurios dažnai turi miesto ar rajono gyventojams aktualių naujienų, pavyzdžiui, apie artėjančius renginius ir dėl jų atsirandančius laikinus automobilių eismo pokyčius.

„Kaip sužinoti tai, jei neskaitai žiniasklaidos ir nežiūri televizoriaus? Sprendimas galėtų būti paprastas – nurodai el. sistemoje savo gyvenamąją vietą ir ji tau siunčia aktualijas: eismo informaciją, viešojo transporto maršrutų pokyčius, šildymo kainas ir kt.“, – vardija R. Laurinavičius.

Jis skaičiuoja, jog Vilniui, darant prielaidą, kad jame gyvena 500 tūkst. žmonių, tokio sprendimo naudojimas per mėnesį savivaldybei atsieitų apie 1,5 tūkst. eurų, neskaičiuojant sąnaudų turiniui kurti.

Atvejų, kai valstybinės institucijos bandė diegti panašias priemones savo veiklai, buvo, tačiau visi jie neišsiskiria sėkme. Vis dėlto pašnekovas įsitikinęs, jog tokie bandymai yra geras ženklas, suteikiantis vilties, kad ateityje bus kuriami kokybiškesnės priemonės ir priimami tinkamesni sprendimai. O iš to galiausiai laimės visuomenė.

Trys tendencijos

Paprašytas įvardyti aspektus, kurie šiais metais el. pašto rinkodaros naudotojams turėtų būti patys svarbiausi, pašnekovas išskiria tris dalykus: individualizavimą, interaktyvumą ir suderinamumą su mobiliaisiais prietaisais.

Interaktyvumas

El. laiškų turinys tampa vis interaktyvesnis. Šioje srityje ypač toli į priekį pažengęs „Gmail“. Paprasčiausias jų laimėjimus iliustruojantis pavyzdys – kvietimai į renginius. Gavėjas, atvėręs tokį laišką, iškart mato RSVP mygtukus, todėl jam nereikia niekur papildomai prisijungti, norint atsakyti į kvietimą.

Be to, el. laiškuose naudojama vis daugiau animacijos. Tačiau šią pažangą stabdo nespėjantieji į traukinį. Dažniausiai tokia etiketė lipdoma bendrovei „Microsoft“ ir jų el. pašto programai „Outlook“, kuri, „Soundest“ įkūrėjo teigimu, atsilieka nuo daugelio pažangesnių konkurentų ir nėra pritaikyta daugumai įdomių technologinių sprendimų.

Suderinamumas

Jau daugiau nei pusė el. laiškų pasaulyje skaitoma mobiliaisiais įrenginiais. Tai esminis persilaužimas, tačiau jis įvyko, deja, tik vienoje pusėje – vartotojų. O paslaugų tiekėjai ir verslas tik dabar pradeda suprasti, kaip svarbu, kad jų siunčiamus el. laiškus žmonės be vargo galėtų skaityti ir išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose.

Individualizavimas visiems

Apie tai kalbama jau seniai. Ilgą laiką sprendimai, leidžiantys operatyviai reaguoti į potencialių pirkėjų elgesį, pavyzdžiui, tų, kurie palieka prekių krepšelį, t. y. pasirenka prekes, bet jų taip ir neįsigyja, buvo brangūs ir prieinami tik didelėms bendrovėms. Dabar apie ne iki galo atliktą pirkimo procesą priminti ar pasiūlyti krepšelyje esančioms prekėms nuolaidą savo klientui gali visi. Kaip ir nustatyti, ar naujienlaiškio prenumeratorius jau yra pirkęs jūsų el. parduotuvėje, ar ne.

Už tai dėkoti reikia IT sprendimų plėtrai ir įvairiems startuoliams. Jie sukūrė krūvas lengvai prieinamų programėlių, leidžiančių gauti aukštos kokybės paslaugas už skatikus, o kartais ir visai nemokamai. Todėl paliktas krepšelis ar naujienlaiškio prenumerata dabar turi visas prielaidas tapti ne skaičiumi statistikos suvestinėje, o verslo galimybe ir pelnu.

Pokalbį su „Soundest“ įkūrėju užbaigėme klausimu apie tai, koks turėtų būti geras naujienlaiškis. Kiek pasvarstęs R. Laurinavičius atsakė: „Gero naujienlaiškio svarbiausi kriterijai – aiškus siuntėjas, suprantamas pavadinimas ir jį atitinkantis turinys.“ Tai, anot jo, yra elementarūs dalykai, kurių privalu laikytis kiekvienai sąžiningai įmonei.