bzn start savaitė: lietuvių atostogų planai bei pagalbos verslui atnaujinimai

Verslas

2020.07.19

Autorius: bzn start

Temos: , , .

bzn start savaitė: lietuvių atostogų planai bei pagalbos verslui atnaujinimai

Skaičiuodami vidurvasario dienas galime apžvelgti, kokius planus šiai vasarai vis dar plėtoja lietuviai. Tačiau ne mažiau svarbu nepamiršti, jog verslo gyvenimas nestovi vietoje, o INVEGA pateikia atnaujintą informaciją, nukentėjusiems verslams, kurie gali pretenduoti į paskolas. 

Vilniečiai galės stebėti savo indėlį švaresniai aplinkai

Šią vasarą Vilniuje daugėjant vietų, kur mieste galima nemokamai atsigaivinti iš lauko gertuvių, jas įrengusi bendrovė „Vilniaus vandenys“ pristato dar vieną naujovę – gertuvėse sumontuoti nuotolinio nuskaitymo skaitikliai. Jie leidžia mobiliajame telefone kiekvienam stebėti vandens suvartojimą bei indėlį į švaresnę aplinką, neperkant vandens plastikiniuose buteliuose.

„Matyti, kaip kiekvienas gali prisidėti prie plastiko mažinimo ir švaresnės aplinkos išsaugojimo, šiandien tampa svarbu ir aktualu daugeliui, o mums, sparčiai investuojant į skaitmeninius modernius rodmenų nuskaitymo prietaisus, suteikti tokią galimybę  jau tapo įmanoma“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Įpročiai išliko

Pandemijos metu pirkėjų taip pat buvo prašoma laikytis saugaus atstumo tiek apsiperkant, tiek atsiskaitant už prekes. Nemaža dalis pirkėjų per karantino laikotarpį įprato atsiskaityti kortelėmis. 

„Atsiskaitymų kortelėmis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis dalis auga kasmet. Pasibaigus karantinui, atsiskaitymų ne grynaisiais dalis auga toliau, tik jau lėčiau. Liepą ne grynaisiais atsiskaitančių pirkėjų dalis siekia 43 proc.“, – teigia „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Taip pat pakito vartotojų įprotis lankytis prekybos vietose, klientai noriai laikosi atstumo, dažniau renkasi savitarnos atsiskaitymo galimybę.

„Karantino metu pirkėjai įprato planuoti savo apsipirkimus, tai reiškia, kad parduotuvėse lankėsi rečiau, bet pirko didesniais kiekiais. Kadangi buvo apsiperkama rečiau, sumažėjo jau paruoštų kulinarinių ir konditerinių gaminių pardavimai – pirkėjai daugiau gamino namuose patys, o apsipirkdami įsigydavo įvairesnių maisto gamybai ingredientų, pavyzdžiui, itin išaugo mielių ir kepimo miltelių pardavimai“, – vardija E. Dapkienė.

Atostogų biudžetas ribotas

Savo atostogas jau pradėję ar jas tik planuojantys lietuviai šiemet, panašu, neišlaidaus. Dauguma apklaustųjų savaitės trukmės atostogoms šią vasarą nusprendė skirti iki 200 eurų. Tokią šalies gyventojų nuomonę apie atostogų biudžetą atskleidė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kokį biudžetą jie šiemet yra numatę atostogoms, skaičiuojant vienam asmeniui, savaitei.

Paaiškėjo, kad kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų poilsiui skirs iki 200 eurų. Penktadalis – iki 100 eurų. Iki 200 eurų dažniau atostogoms linkę išleisti vyrai, o iki 100 eurų – moterys. 12 proc. apklaustųjų savo savaitės trukmės atostogoms šiemet nusprendė skirti iki 50 eurų, o vos 10 proc. respondentų – daugiau nei 400 eurų. Tokią pinigų sumą savaitei atostogų dažniau yra linkę išleisti jauni lietuviai, dauguma jų gyvena didmiesčiuose.

Pagalba turizmo sektoriui

Turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjai jau gali kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl tiesioginių paskolų, skirtų kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais dėl neįvykusių kelionių ir apgyvendinimo ar viešojo maitinimo paslaugas teikiančių verslų būtinosioms išlaidoms padengti. Šioms tikslinėms paskoloms skirta 30 mln. Eur.

„Šio segmento verslai yra vieni labiausiai paveiktų pandemijos, todėl svarstant lengvatinių paskolų sąlygas verslo poreikiai buvo pagrindinis prioritetas. Atšaukus karantiną, turizmo paslaugas teikiančios įmonės jau gali atnaujinti ir dalį paslaugų, o kartu pasinaudodamos tikslinėmis lengvatinėmis paskolomis galės finansuoti dalį būtinų veiklos išlaidų, reikalingų iki  įprastų verslo apimčių atsistatymo, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Įmonių situacijos yra skirtingos, tačiau tikimės, kad įvertinusios savo padėtį, jos pasinaudos paskolomis, skirtomis stabilizuoti veiklai ir išsaugoti darbuotojus.

Kelionių organizatoriai INVEGOS lengvatinėmis paskolomis galės pasinaudoti atsiskaitydami su turistais dėl neįvykusių kelionių tais atvejais, kai galiojančias sutartis turintys keliautojai atsisakė pasiūlyto kupono. Paskolos dydis apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į sumą, kurią kelionių organizatorius turi grąžinti turistams už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Esant poreikiui, paskolos suma gali būti didinama, tačiau visais atvejais ji negali viršyti maksimalios 3 mln. eurų sumos. Reiktų atkreipti dėmesį, kad turistinės kelionės sutartys turėjo būti sudarytos iki  2020 m. kovo 16 d. ir turėjo būti vykdomos nuo 2020 m. vasario 1 d.

Pagalba apgyvendinimo ir viešojo maitinimo organizatoriams

COVID-19 pandemijos paveiktame turizmo sektoriuje apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įmonės nuo liepos 15 d. gali pasinaudoti tiksline valstybės pagalba ir kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl tiesioginių paskolų. Jų lėšas minėti paslaugų teikėjai gali panaudoti būtinosioms išlaidoms, reikalingoms tolesnei veiklai užtikrinti.

„Apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjus, susidūrusius su pandemijos padariniais, kviečiame aktyviai naudotis šia pagalba. Šios tiesioginės paskolos leis verslui lengviau subalansuoti savo finansinius resursus šiuo turizmo sektoriui vis dar sudėtingu laikotarpiu ir padės tęsti veiklą bei, svarbiausia, išsaugoti darbuotojus, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

INVEGA vadovo teigimu, į šias paskolas gali pretenduoti dvi tikslinės auditorijos: apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjai. Taip pat jis pataria tinkamai pasiruošti paraiškos pateikimui.

„Kreipdamosi dėl paskolos, apgyvendinimo paslaugas teikiančios ar viešojo maitinimo veiklą vykdančios įmonės turi pateikti SVV subjekto statuso deklaraciją, aktualią paskolos gavėjo akcininkų struktūrą, verslo planą, kuriame, be kita ko, būtų trumpai aprašytas vykdomas verslas, esama ir prognozuojama finansinė būklė (turimi ir būsimi finansiniai ištekliai, siūlymas dėl paskolos grąžinimo grafiko išdėstymo ir, jeigu taikoma, užtikrinimo priemonių)“, – pabrėžia INVEGA vadovas.

Prieš kreipdamiesi dėl paskolos, apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai turėtų įsitikinti, jog turi galiojantį klasifikuotų apgyvendinimo paslaugų pažymėjimą, o viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių pagrindinė veikla yra restoranai ir pagaminto valgio teikimas.

Taip pat įmonės turėtų įsitikinti, jog paraiškos teikimo metu yra nelaikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Ar atitinka šį kriterijų, verslininkai gali pasitikrinti pasinaudodami INVEGOS parengtomis specialiomis skaičiuoklėmis mažoms ir vidutinėms įmonėms bei didelėms įmonėms.

Valstybės pagalba ketinančios pasinaudoti įmonės Registrų centrui turėtų būti pateikusios  2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų detaliai atskleista nuosavo kapitalo sudėtis. Reikalavimas netaikomas verslininkams ir toms įmonių grupės įmonėms, kurios yra įsteigtos nuo 2020 m. sausio 1 d.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.