Po sėkmingo pirmojo lietuviško palydovo „LitSat-1“ skrydžio į orbitą aukščiausios klasės Lietuvos mokslininkai, kuriantys kosmosui skirtas technologijas, drąsiau braižo ateities planus. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų kvarteto – Andriaus Vilkausko, Lino Obcarsko, Valdo Grigaliūno ir Mariaus Gudauskio – įkurtas startuolis „UAB “Pažangūs pozicionavimo sprendimai“ („Adpos“, santrauka kilusi iš anglų kalbos Advanced Positioning Solutions) ketina pateikti rinkai net dvi inovacijas. Mažųjų palydovų, arba nanopalydovų (angl. CubeSat arba nanosatellite), orientacijos erdvėje valdymo sistema patraukė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) dėmesį, o liestukas (liečiamasis prietaisas) neregiams gali reikšmingai palengvinti aklųjų kasdienybę.

Rinka – visas pasaulis

Startuoliui „Adpos“ vadovaujantis KTU informatikos ir mechatronikos mokslų daktaras M. Gudauskis pasakoja, kad mintis sujungti mechatroninį liečiamąjį pieštuką ir sparčiai tobulėjančius išmaniuosius įrenginius su liečiamaisiais paviršiais, talkinant prof. Ramučiui Bansevičiui, buvo išplėtota iki koncepcijos. Taip atsirado liestukas ir programinė įranga iOS bei „Android“ įrenginiams – šį sprendimą „Adpos“ siekia patentuoti ir komercializuoti.

Viešint Akrone buvo dažnai pastebima, kad esame gavę valstybės paramą per MITA administruojamą programą. Tai labai geras rodiklis investiciniu požiūriu, nes, jeigu valstybinės institucijos suteikia finansavimą, vadinasi, idėja šio to verta.

M. Gudauskis

Idėja gavo ES struktūrinių fondų finansavimą iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA). Jaunai įmonei suteikta 70 tūkst. litų vertės stipendija Akrono verslo akceleratoriuje (JAV).

„Liestukų vartotojų rinka didžiulė – visas pasaulis. Kelionė į Akrono akceleratorių padėjo geriau suprasti rinkos poreikius, produkto pirkėjų segmentą. Tai buvo tikrai labai gera patirtis, gausi naudingos informacijos, nes esame labiau inžinieriai nei verslininkai. Privalome daug ir greitai mokytis, kad galėtume savo produktą geriausiai pritaikyti rinkai“, – neabejoja M. Gudauskis.

Antrasis „Adpos“ produktas – mažųjų palydovų pozicionavimo sistema – leidžia valdyti palydovo orientaciją, tiksliai nukreipiant jį į pageidaujamą tašką, pavyzdžiui, norint nufotografuoti kurio nors Žemės ploto dalį. Šiuo sprendimu susidomėjo NASA priklausančio tyrimų centro „Ames“ atstovai, su kuriais nuolat palaikomas ryšys. „Adpos“ tikisi, kad darbas su garsiausia pasaulyje kosmoso tyrimų agentūra turės teigiamos įtakos, kad produktas patektų į rinką.

Svarbi valstybės parama

Kurti palydovų valdymo sistemą padėjo MITA administruojamos mokslo tyrimų rezultatų komercinimo programos lėšos. Produktui kurti skirta iki 70 tūkst. litų parama. Startuolyje „Adpos“ pajėgas suvienijęs KTU mokslininkų ketvertas džiaugiasi, kad valstybė pradeda aktyviau remti mokslinių tyrimų komercializavimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Rizikos kapitalo kultūra bei didelės rizikos investicijos dar tik žengia pirmuosius žingsnius Lietuvoje, o tokio tipo parama palengvina ir pagreitina aukštųjų technologijų startuoliams būtinos ekosistemos sukūrimą.

„Viešint Akrone buvo dažnai minima, kad esame gavę valstybės paramą per MITA administruojamą programą. Tai labai geras rodiklis investiciniu požiūriu, nes, jeigu valstybinės institucijos suteikia finansavimą, vadinasi, idėja šio to verta“, – teigia M. Gudauskis.

„Adpos“ vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos aukštojo mokslo bendruomenėje yra įsišaknijusi netinkama praktika. Mat šalies mokslininkai straipsnius apie savo išradimus ir gautus rezultatus skuba spausdinti moksliniuose leidiniuose. Tai viena didžiausių klaidų, nes jau paskelbta informacija (išradimai ar rezultatai) negali būti patentuota ir taip apsaugota intelektinė nuosavybė. Vėliau tai tampa problema, siekiant išradimus licencijuoti ir komercializuoti.