Steigdami startuolį verslininkai dažniausiai renkasi du kelius. Pirmasis – verslo kūrimas savo lėšomis, be išorinio finansavimo. Antrasis – investicijas atliekant nuosavomis akcininkų ir skolintomis lėšomis. Apie šių verslo finansavimo būdų pranašumus ir trūkumus pasakoja „Swedbank“ Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas Laurynas Dailydė.

Jauno verslo finansavimas nuosavomis lėšomis

„Kai į steigiamą verslą investuojamos nuosavos lėšos, rizika yra mažesnė, nes akcininkai rizikuoja tik savo nuosavu kapitalu“, – teigia pašnekovas. Šiuo atveju verslo savininkas gali kontroliuoti, kiek lėšų jis nori investuoti į verslą. Taigi verslo idėjai įgyvendinti nuo minčių iki pinigų daromas mažesnis spaudimas. Pasak L. Dailydės, tai duoda daugiau laiko ir erdvės pačiai verslo idėjai išgryninti ir patikrinti. Daugiau dėmesio galima skirti verslo idėjos kokybiniams parametrams: prekės ar paslaugos kokybei didinti, santykiams su klientais bei tiekėjais sutvirtinti, daugiau laiko galima skirti personalo atrankai. Pašnekovo teigimu, pradėjus kurti verslą savo lėšomis, dažniausiai tampa akivaizdu, kad verslo sumanymas ir jo administravimas yra dvi atskiros verslo sudedamosios dalys. Todėl dažniausiai imamasi ieškoti verslo partnerių. Kai startuolį steigia keli akcininkai, tai taip pat turi savo pranašumų ir trūkumų. „Swedbank“ verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas L. Dailydė vardija šiuos pranašumus: akcininkai pasiskirsto atsakomybių sritimis ir taip išskaido verslo administravimo riziką bei pasidalija atsakomybę. Tačiau sunkumų kyla dėl skirtingo akcininkų įsitraukimo ir verslo vizijos neatitikimų, kai vienas akcininkas yra idėjos generatorius ir verslo kūrimo praktinės patirties turėtojas, o kitas akcininkas – materialių lėšų ar turto priemonių, reikalingų tam verslui kurti, savininkas. Pašnekovo nuomone, tokiais atvejais yra didelė tikimybė, kad atskirų akcininkų lūkesčiai ir dėmesys verslo pagreičiui gali išsiskirti. Jeigu taip įvyksta, verslas gali būti padalijamas arba vienas iš akcininkų perperka kitų verslo partnerių dalis.

 

„Bet kuris verslininkas neišvengiamai susidurs su poreikiu finansuoti savo verslą įmonei išoriniu kapitalu, kuris tuo metu galės būti tiek jo asmeninis kapitalas, tiek skolintos lėšos“

L. Dailydė

 

Išorinis finansavimas

Aptardamas verslo steigimą naudojant išorinį finansavimą, „Swedbank“ Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas teigia, kad akcininkai rizikuoja savo lėšomis ir tampa atsakingi už pritraukto finansavimo grąžinimą. Išorinis finansavimas turi savų pranašumų ir trūkumų. Pašnekovas vardija pranašumus: didesnis lėšų kiekis verslo pradžioje, greitesnis verslo startas, didesnės galimybės vienam asmeniui pradėti plėtoti verslą. Tačiau tai reiškia ir tam tikrus apribojimus: mažiau laiko ir erdvės bandymams bei nesėkmėms, per labai trumpą laiką verslas turi pradėti kurti pakankamą pinigų srautą skolintoms lėšoms dengti. Kyla rizika, kad kris pirminės prekės ar paslaugos kokybė.

Apibendrindamas pagrindinį skirtumą tarp abiejų tipų verslo kūrimo, L. Dailydė įvardija laiką, per kurį savininkas susigrąžina į verslą investuotus pradinius pinigus. Pirmu atveju savininko laikas neapriboja, antruoju nuosavų lėšų susigrąžinimas nusikelia, nes iš pradžių grąžinamos skolintos lėšos, o joms grąžinti laikas yra labai ribotas. Paprastai verslininkai renkasi tarp šių dviejų išvardytų verslo finansavimo tipų dar prieš kurdami verslą. Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad abu verslo kūrimo tipai yra labai glaudžiai susiję. Savininko laiką, patirtį, pradinį materialų kapitalą, vėliau uždirbtas įmonės lėšas – visa tai galima vadinti bendru kapitalu, kuris įmonei paskolinamas. Verslui augant ar norint jį plėsti, didėja ir reikalingo bendro kapitalo poreikis. „Bet kuris verslininkas neišvengiamai susidurs su poreikiu finansuoti savo verslą įmonei išoriniu kapitalu, kuris tuo metu galės būti tiek jo asmeninis kapitalas, tiek skolintos lėšos“, – teigia „Swedbank“ Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas. Abiem atvejais įmonei bus keliamas tas pats uždavinys – per tam tikrą laiką grąžinti tas lėšas iš įmonės veiklos srauto.

Verslo finansavimo šaltiniai

„Naujų idėjų virsmas tvariais verslais yra nauja ūkinė sritis, kuri įdomi ir viešojo sektoriaus institucijoms, ir komerciniams finansuotojams ar investuotojams“, – įsitikinęs L. Dailydė. Takoskyra tarp šių dviejų suinteresuotųjų pusių yra apsibrėžimas laiku. Viešojo sektoriaus institucijos ir jų prižiūrimos verslo paramos programos orientuojasi į laikui imlias sritis, tokias kaip aukštųjų technologijų komercinimas ir regioninio užimtumo skatinimas. Skatinimo programos paprastai išmoka vienkartinę paramą. „Swedbank“ Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas įvardija vyraujančius paramos šaltinius: Europos Sąjungos lėšos, valstybinis biudžetas, mokestinės lengvatos. Pasak pašnekovo, numatyti aiškūs patvirtinti kriterijai, apibrėžiantys, koks verslas ir pagal kokius parametrus gali pretenduoti į tam tikro dydžio paramą bei mokestines lengvatas. Komerciniai bankai teikia specialius kredito sprendimus, pritaikytus startuoliams. Paprastai bankai orientuojasi į mažos ir vidutinės kredito rizikos projektus. Paskolos taip pat yra pritaikytos paramos projektams. L. Dailydė pabrėžia, kad daug dėmesio skiriama verslo tvarumui, nuosekliam augimui, pasvertam įmonės įsiskolinimo lygiui. Kita vertus, privačių investuotojų fondai orientuojasi į greitos kapitalo grąžos ir dažniausiai didelės verslo rizikos sritis. Kapitalo šaltinis yra vietinės ir užsienio kilmės privatus kapitalas.

Tradicinis ir aukštųjų technologijų verslas

Aptardamas jauno verslo finansavimo galimybes, L. Dailydė linkęs išskirti dvi verslo sritis: tradicinį verslą ir aukštųjų (įskaitant informacinių) technologijų. Tradiciniame versle per pastaruosius metus buvo daug pokyčių, tačiau esminis dalykas nesikeitė – tai verslo turinys. „Visais laikais verslo idėja turi remtis logika, kurią vienodai suprastų ir verslo savininkas, ir kreditorius“, – teigia pašnekovas. Nors šiuo metu yra begalė informacinių šaltinių ir patarimų verslui plėtoti, tačiau svarbiausia, kokį kelią rinksis konkretus akcininkas. „Swedbank“ Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas pastebi, kad jei verslo plane pateikiami du scenarijai (optimistinis ir pesimistinis) visiškai atitinka realybę, tuomet kreditavimo galimybės išauga.

Kitas svarbus pašnekovo įvardytas parametras – tai, kaip tradicinis verslas išsilaiko rinkos sąlygomis, panaikinus paramą, lengvatas ir kitas lengvinančias aplinkybes. „Jei verslo idėja paremta tik paramos gavimu ir mokesčių nauda, toks verslas nebus tvarus“, – tvirtina pašnekovas. Tradiciniam verslui taikomi kiekybiniai finansiniai rodikliai nekito, o tai reiškia, kad dalį investicijų visuomet turės atlikti akcininkas. Be to, šalia kiekybinių finansinių rodiklių egzistuoja ir papildomi kokybiniai rodikliai, kurių skaičius vis auga. L. Dailydė įvardija vieną aukštųjų technologijų verslo skiriamąjį bruožą – tai išradimas. „Kiekvienas išradimas susijęs su patentavimu ir autorių teisėmis, tik tuo pasirūpinus prasideda verslas“, – teigia pašnekovas. Neturint patento, verslas rizikuoja būti nukopijuotas ir pakeistas pigesnėmis ar greitesnėmis alternatyvomis. Finansinių galimybių apribojimo šiame sektoriuje nėra. Gera žinia ta, kad šiuo metu vis daugiau atsiranda naujų ir prieinamesnių finansavimo platformų, skirtų tokiam verslui kaip „Kickstarter.com“ ir t. t. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad aukštųjų technologijų sektorius su tradiciniu verslu taip pat gali turėti sąsajų. „Jei išradimas yra tik sudedamoji gaminio dalis ir vėliau vyks galutinio produkto gamyba, tokiam verslui gali būti taikomi tradicinio verslo vertinimo metodai“, – teigia L. Dailydė.