Jeigu reikėtų išrinkti šiuo metu sparčiausiai besivystantį ir perspektyviausią Baltijos šalių startuolį, estiškasis „Taxify“ neabejotinai patektų bent jau į pirmąjį trejetą. O greičiausiai atsidurtų ir pirmoje vietoje. Jaunas verslininkas iš Talino Markusas Villigas sukūrė paprastą taksi iškvietimo programėlę, kuri vos per kelias savaites užkariavo Taliną ir Tartu, o dabar sparčiai tęsia plėtrą Baltijos šalyse ir visoje Rytų Europoje. Tačiau M. Villigas teigia, jog tai tik pradžia. „Taxify“ komanda svajoja apie pasaulinę sėkmę. Ir panašu, kad ji yra pakeliui į tikslą. Tai patvirtina ir didžiulis investuotojų pasitikėjimas. Per pusantrų metų „Taxify“ jau pritraukė daugiau nei 1,5 mln. eurų, o praėjusį spalį gauta 1,4 mln. eurų investicija Baltijos šalių taksi sektoriui yra rekordinė.

Vietoj egzaminų – verslas

M. Villigas pasakoja, kad „Taxify“ idėja jam kilo 2013 m. pavasarį. Tada jo bendraamžiai gyveno artėjančių egzaminų nuotaikomis, o jaunasis verslininkas turėjo kitų planų. „Dabar man 21-eri, o pradėjus kurti programėlę buvo 19 metų. Tuo metu kaip tik baigiau mokyklą, buvo egzaminų metas. Visi jiems ruošėsi. Tiesa, aš dėl jų visai nesijaudinau. Viskas man atrodė labai paprasta. Todėl nusprendžiau, užuot mokęsis, pradėti kokį nors projektą. Juk galėčiau imtis kokio nors verslo. Tuo metu Taline viena didesnių problemų buvo ta, kad savaitgaliais būdavo labai sunku išsikviesti taksi. Kiekvieną kartą reikėdavo pasiskambinti bent dešimčiai įmonių, ilgai laukti. Pamaniau, kad gana daug žmonių susiduria su šia problema. Atlikau trumpą apklausą internete, pamačiau, kad poreikis yra. Nutariau kurti taksi iškvietimo programėlę“, – prisimena jis.

Nuo pat pradžių mano ambicija buvo sukurti ką nors pasaulinio. Planas buvo išbandyti save Taline, o tada plėstis į vieną šalį po kitos.

M. Villigas

„Taxify“ idėja paprasta. Vartotojas, paspaudęs vos vieną mygtuką, paprašo taksi, sistema nustato jo buvimo vietą, perduoda ją vairuotojui, o šis priima užsakymą. Eilinį kartą paaiškėjo, kad genialumas slypi paprastume. „Galima sakyti, išėjau į gatves ir pradėjau kalbėtis su taksi vairuotojais. Kai tik susitariau su maždaug penkiasdešimčia vairuotojų, pradėjau kurti programėlę. Dalį prototipo sukūriau pats, kitas dalis pabaigė laisvai samdomi programuotojai. Užpernai rugpjūtį pristatėme programėlę. Ji buvo sėkminga jau nuo pirmosios savaitės. Per pirmąjį mėnesį surinkome kelis tūkstančius vartotojų. Taksi vairuotojai irgi buvo patenkinti. Nuo čia ir prasidėjo mūsų augimas“, – tvirtina „Taxify“ kūrėjas.

Programėlė Taline išpopuliarėjo tiesiog žaibiškai. Ji ne tik rado savo auditoriją, bet ir nesunkiai laimėjo konkurencinę kovą. „Maždaug tuo pat metu kaip ir mūsiškė Taline buvo plėtojamos dar kelios panašios programėlės. Viena pradėjo veikti keliomis savaitėmis anksčiau, kita keliomis savaitėmis vėliau už mūsiškę. Tačiau nė viena jų sėkmės nepasiekė. Manau, todėl, kad aš ir mano komanda dirbome sunkiau bei geriau. Mes gyvai susitikdavome su kiekvienu vairuotoju, o mūsų konkurentai buvo pratę skambinti. Užmezgėme glaudesnius ryšius su vairuotojais, todėl galėjome suteikti aukštesnės kokybės paslaugą“, – įsitikinęs M. Villigas.

Tikisi laimėti konkurencinę kovą Vilniuje

„Taxify“ plėtra žavi savo greičiu. Prieš porą metų programėlė egzistavo nebent M. Villigo galvoje, o dabar jau veikia visose Baltijos šalyse. „Nuo pat pradžių mano ambicija buvo sukurti ką nors pasaulinio. Planas buvo išbandyti save Taline, o tada plėstis į vieną šalį po kitos. Antrajame Estijos mieste Tartu startavome, praėjus kelioms savaitėms nuo programėlės pristatymo Taline. Tada kokius penkis šešis mėnesius koncentravomės į Estijos rinką, tobulinome programėlę. Paskui startavome artimiausiame užsienio mieste – Rygoje. 2014 m. vasarą jau pradėjome ruoštis ir startui Vilniuje. Dar maždaug po mėnesio pradėjome veikti ir Suomijoje“, – sako pašnekovas.

Paprašytas palyginti šių šalių rinkas, jis pastebi Estijos, Latvijos ir Lietuvos panašumą bei Suomijos komplikuotumą. „Suomija yra kiek kitokia rinka. Helsinkyje ir kituose miestuose yra tik po vieną taksi įmonę. Tos bendrovės turi monopolį, kontroliuoja kainas ir turi savo programėles. Taigi rinka gerokai skiriasi nuo gana fragmentiškos Baltijos šalių rinkos, kur žmonės turi iš ko rinktis. Taigi Suomijoje startuoti buvo sunkiausia. Rygoje ir Vilniuje buvo kur kas lengviau, nes rinkoje visada yra įmonių, norinčių padidinti srautus ir pelnus. Taigi buvo gana lengva surasti pirmuosius partnerius“, – teigia verslininkas.

Žinoma, Vilniuje „Taxify“ rado jau daug įdirbio turintį konkurentą – „eTaksi“. Vis dėlto M. Villigas konkurencijos nebijo. „Manau, kad jie mūsų tiesioginiai konkurentai. Tačiau mes labiau susitelkiame į kokybę. Pavyzdžiui, klientui taksi užsisakymas trunka 10 sekundžių. Nereikia nei adresų, nei kitos informacijos. Kartu daug dėmesio skiriame ir vairuotojams. Susitinkame su kiekvienu asmeniškai ir dirbame tik su tais, kuriais galime pasitikėti. Manau šie du dalykai ir nulems skirtumą. Jeigu kainos bus tokios pačios, bet mūsų kokybė geresnė, žmonės rinksis mus“, – įsitikinęs jis.

„Skype“ pėdomis?

Šiuo metu „Taxify“ komanda jau išaugusi iki 30 žmonių, pusė jų dirba ne Estijoje. Kartu su komanda auga ir ambicijos. „Pradinės „Skype“ komandos ambicijos irgi buvo gana mažos. Iš pradžių jie galvojo apie Baltijos šalis ir Europą, o dabar, po dešimties metų, „Skype“ yra pasaulinės sėkmės istorija, kurią visi žino. Mūsų komanda irgi turi panašią ambiciją. Pradėjome Estijoje, išsiplėtėme į Baltijos šalis, dabar plečiamės visoje Rytų Europoje, o toliau eisime taip toli, kaip tik galėsime, ir sieksime tapti pasaulinio lygio verslu“, – teigia pašnekovas.

Pasak jo, „Skype“ Estijos startuoliams yra didžiulis įkvėpimo ir pagalbos šaltinis. Ir ne tik moralinis. Pasaulinės sėkmės istorija Estijos startuolių sistemai suteikė tokį postūmį, kokio Lietuva kol kas gali tik pavydėti. „Skype“ istorija suteikia labai daug naudos. Visų pirma Estijoje turime daug žmonių, kurie dirbo su „Skype“. Vienu metu jų biure Estijoje dirbo apie 500 žmonių. Visi jie turi labai vertingos patirties, kaip išaugti nuo startuolio iki milijoninės bendrovės. Dabar jie patys nori pradėti savo startuolius, sukurti ką nors pasaulinio. Kita nauda – kapitalas. Dėl „Skype“ Estija buvo pastebėta. Be to, po „Skype“ pardavimo atsirado daug pinigų, kuriuos žmonės noriai investuoja į startuolius. Taigi turime ir patyrusių žmonių, ir pinigų, kuriais jie gali pasinaudoti“, – džiaugiasi M. Villigas.