„Aš turėjau idėją ir didelį norą pradėti verslą. Turėjau du draugus, kurie taip pat norėjo tai daryti, bet neturėjome žinių. Galiausiai verslas baigėsi tuo, kad išsiskyrėme ir to verslo nebeturime. Tada aš supratau, kad pirmiausia reikia investuoti į save, kad gautum žinių“, – pasakoja Jurijus Clavas, mokymų lektorius, ugdomojo vadovavimo specialistas, tinklaraščio „Sėkmės pamokos“ įkūrėjas.

J. Clavas prisimena, kad pirmasis jo verslas buvo programavimo srityje, mat tuo metu pasirinko mokytis informatiką, bet suprato, kad vien to neužtenka. Versle reikia daugiau žinių: „Jeigu žmogus puola neturėdamas pakankamai žinių, gali nepavykti. Vadinasi, iš pradžių reiktų įsivertinti, kokių žinių turi ir kokių trūksta, tada nuspręsti, ką daryti: jas įgyti ar surasti žmogų, kuris jų turi.“

Kaip pasakoja mokymų lektorius, šias žinias galima išskirti į keletą grupių. Visų pirma bet kuriam verslininkui reikia lyderystės žinių. Aišku, jei jis nenori turėti verslo, kuriame būtų tik vienas darbuotojas – jis pats. Kadangi ne iš karto bus komanda, kurioje dirbs geri rinkodaros specialistai, pašnekovas pataria turėti rinkodaros gebėjimų. Kad verslininkas galėtų susikalbėti su buhalteriais ar finansų ekspertais, reikia suprasti ir apskaitos subtilybes. Pagrindinės investavimo žinios taip pat pravers, nes padės suvokti, kaip pritraukti pinigų į savo verslą, kaip tuos pinigus įdarbinti. Be to, reikia išmanyti, kaip vyksta pardavimas: nemokėdamas parduoti savo produkto, verslininkas kažkurioje vietoje strigs. Teisinių žinių turėjimas taip pat bus pranašumas, nes padės nepakliūti į teisines pinkles.

Verslas nėra vien tik kelias nuo taško apačioje kylant į viršų. Tai savotiškas pasivažinėjimas amerikietiškaisiais kalneliais, kai galima ir kilti, ir kristi.

J. Clavas

J. Clavas nuramina, kad verslininkas neturi būti visų šių galų meistras, bet esmines žinias turėtų suvokti. Iš savo patirties jis rekomenduoja viso to semtis iš knygų, seminarų ir praktikos: „Yra trys būdai: jei skaitysi vien knygas, bet nieko netaikysi praktiškai, tikriausiai tiek žinių nereikės. Jei lankysi seminarus, bet po jų tik palinksėsi galva ir nieko nedarysi, to taip pat nepakaks. Ten žinių galima gauti, bet reikia taikyti praktikoje, kad jos įsitvirtintų.“

Pasak pašnekovo, tam nebūtina steigti verslo. Galima iš pradžių įsidarbinti kokioje nors įmonėje, bet tikslas turėtų būti ne užsidirbti pinigų, o gauti patirties, kurią vėliau būtų galima panaudoti savo versle. „Pavyzdžiui, kai mes trise išsiskyrėme, aš tikslingai ėjau dirbti keleto samdomų darbų. Turėjau apibrėžtą laiką, kiek ten dirbsiu, kad gaučiau patirties, kuri man būtų naudinga: susijusi su pardavimu, viešuoju pirkimu, paramos pritraukimu ir pan. Įgytą patirtį pradėjau taikyti savo versle“, – patirtimi dalijasi jis.

Taigi mokymų lektorius pataria ugdyti lyderio savybes, gebėti pamatyti daugiau, nei mato kiti, ir būti atkakliems: „Verslas nėra vien tik kelias nuo taško apačioje kylant į viršų. Tai savotiškas pasivažinėjimas amerikietiškaisiais kalneliais, kai galima ir kilti, ir kristi. Labai dažnai žmonės nuleidžia rankas, nes neturi pakankamai atkaklumo.“

Kalbėdamas apie pagrindines pradedančiųjų klaidas, J. Clavas iš pradžių išskiria verslo finansavimo problemą. Anot jo, dažnai žmogui, dirbančiam samdomą darbą, kyla mintis pradėti verslą nepagalvojus, kiek reikės pinigų verslui finansuoti. Paprastai jis neturi santaupų, iš kurių ilgesnį laiką galėtų išgyventi, o jų dar reikia ir verslui išlaikyti. Tad pašnekovas nerekomenduoja pradėti verslo už paskutinius pinigus, jei nėra kito pragyvenimo šaltinio.

Antra dažnai pasitaikanti klaida – įsitikinimas, kad reikia žinoti daug apie mažai: turėti daug žinių apie siaurą sritį ir būti savo srities ekspertu. „Bet versle turi žinoti mažai apie daug skirtingų sričių, kad pritrauktum tinkamų žmonių, kurie būtų savo srities ekspertai, ir kad galėtum su jais susikalbėti, juos valdyti. Reikia plačiau žiūrėti, o ne siaurai matyti“, – pataria pašnekovas.

J. Clavas sako, kad verslo pradžią galima išskirsti į du etapus: iki pradžios ir kai žengei pirmą žingsnį. Pasak mokymų lektoriaus, paprastai pirmas klausimas būna, kaip apskritai pradėti. Žmogus turi idėją, bet bijo žengti pirmą žingsnį, nes varžo įvairios baimės: kas bus, jei nepavyks, jei nėra pakankamai įgūdžių. Tada atsiranda baimė, kad praras pinigus ar apsijuoks. Taip pat neigiamą poveikį daro aplinkiniai, sakantys, kad devyni iš dešimties verslų žlunga, prarasi daug pinigų ir t. t.

„Dėl to žmogus nepradeda arba vis atidėlioja. Tam labai padeda savęs ugdymas ir investavimas į žinias. Jeigu žmogus auga kaip asmenybė, jis įgyja daugiau pasitikėjimo savimi. Jei manęs kas nors klaustų, kas yra sėkmės formulė, atsakyčiau: asmenybė plius įgūdžiai, padauginta iš veiksmų“, – motyvuoja J. Clavas.