Neseniai atliktoje „BNZ start” apklausoje net 66 proc. respondentų teigė, kad užsitikrinę reikiamą finansavimą neabejotinai imtųsi nuosavo verslo ir įgyvendintų unikalias idėjas. Į jau plėtojamą verslą investuotų 21 proc. atsakiusiųjų, į franšizę – 13 proc. Kaip rasti lėšų ar pritraukti investicijų sėkmingai verslo pradžiai? Kokių esminių klaidų vengti? Atsakymų ieškojome kartu su rizikos kapitalo įmonių grupės „Practica Capital“ partneriu Donatu Keru ir mobiliąsias programėles kuriančios bendrovės „App Camp“ direktoriumi Tomu Martūnu.

Investuoja į ateitį

Iš 231 apklausoje dalyvavusio skaitytojo trečdalis pareiškė, kad pradiniam kapitalui jiems reikėtų nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. litų, ketvirtadalis respondentų pradinėms investicijoms siektų surinkti nuo 50 iki 100 tūkst. litų. Vos 13 proc. atsakiusiųjų verslo pradžiai pakaktų iki 10 tūkst. litų, o 24 proc. neužtektų nė 100 tūkst. Iš pradedančiųjų verslininkų išgirdome, kad imtis verslo neturint nuosavo kapitalo labai sunku.

„Sudominti potencialius investuotojus pačioje verslo pradžioje sudėtinga, bet įmanoma. Mano patarimas paprastas: pasistenkite iš pradžių nuveikti maksimaliai daug savo jėgomis, nesiekdami pelno. Kai jau turėsite ką parodyti – eikite į viešumą. Investuotųjų požiūris kinta. Prieš 20 metų verslas, kurio pelnas planuojamas tik tolimoje ateityje, sunkiai pritraukdavo investicijų, o dabar situacija kitokia. Atsirado galimybių uždirbti ne vien tiesiogiai perkant ar parduodant, o tai keičia bendrą verslo sampratą“, – neabejojo D. Keras.

Programėles lengviau monetizuoti

Jam pritarė ir mobiliųjų programėlių dirbtuvėms vadovaujantis T. Martūnas. Anot pašnekovo, ši sritis vis patrauklesnė daugeliui jaunųjų programuotojų. Jaunuoliai imasi programavimo, siekdami kurti programas išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams.

Viena didžiausių paskatų programuotojams – programėles paprasčiau monetizuoti nei kompiuterines programas. Tiesa, Lietuvoje tai daryti kiek sunkiau, nes tenka apeiti įvairias kliūtis, pavyzdžiui, „Google Play“ parduotuvę, kuri vis dar ignoruoja savo programėles norinčius parduoti programuotojus iš Lietuvos.

„Programėlių kūrėjams svarbiausia susidėlioti mobiliąją koncepciją, o tik tada galvoti apie kitus kanalus – internetą ir fizinius.

Mobilusis įrenginys padeda išgryninti tikrąją pasiūlymo ir teikiamos paslaugos vertę. Jei nuo pat pradžių galvojama tik apie pelną, programėlė, ko gero, nebus puiki. Pirmiausia reikia sukurti naudą vartotojams, suburti didelę vartotojų bazę, o tik tada galvoti apie monetizavimą. Žinoma, apie galimybę uždirbti reikia mąstyti kuriant verslo planą. Tiesiog supraskite, kad pinigai ateis ilgainiui, paeiliui įgyvendinant užsibrėžtus tikslus“, – samprotavo T. Martūnas.

Pasak pašnekovo, praktika rodo, kad norint sukurti gerą programėlę reikia, kad trys gabūs žmonės intensyviai dirbtų 2–3 mėnesius, t. y. 500–900 valandų.

„Padauginkite, kiek vertinate savo valandą, ir gausite reikalingą pradinių investicijų sumą“, – šyptelėjo „App Camp“ vadovas.

Potencialas – stipri komanda

„Practica Seed Capital“ į ankstyvos stadijos verslą vidutiniškai investuoja 400–500 tūkst. litų. Fondui atstovaujančio D. Kero teigimu, startuoliui ne gausios investicijos yra esminis dalykas, nes pinigai labiau atlieka degalų funkciją. Svarbiausia yra idėja ir tvirta komanda, reaguojanti į besikeičiančią situaciją ir efektyviai naudojanti visus turimus resursus.

„Norėdami rasti investicijų turite tiksliai suvokti, ko siekiate, kas dirbs komandoje, kam naudosite investicijas. Atsakymas „rinkodarai ir personalui“ netinka, – paaiškino D.Keras ir pridūrė, kad svarbu realiai vertinti savo padėtį konkurencingoje rinkoje, išmokti atvirai komunikuoti, neslėpti nuo investuotojų savo silpnųjų pusių: – Priimdami investicinius sprendimus atsižvelgiame į daug dalykų, bet esmė yra žmonės, kurie bandys įgyvendinti idėją. Mums svarbios jų galimybės, atsidavimas idėjai, patirtis ir noras sukurti klestintį verslą.“

Rizikos kapitalo fondai prieš priimdami sprendimą įvertina bendrą naujo verslo potencialą ir idėją: ji skirta pasaulinei rinkai ar vietinei, nišinei ar masinei auditorijai, nauja ar egzistuojančios klonas, inovatyvi technologija ar tik kitoks seniai egzistuojančios variantas.

Vis dėlto pagrindinė taisyklė ta, kad ankstyvos stadijos fondai dažniausiai investuoja į bendroves, kurių galimybės uždirbti matuojamos kartais, o ne procentais.

Rizikuok ir nesustok

T.Martūnas pažėrė penkis patarimus tiems, kurių pirmuoju verslu taps mobilioji programėlė:

Parodykite, kuo esate išskirtiniai ir kokią naudą jūsų produktas teikia vartotojams.

Pasitikrinkite, ar jūsų idėja unikali, ar rinkoje nėra analogiškų produktų. Jei žengiate pramintais takais, turite būti geresni už visus rinkoje esančius konkurentus. Niekam nereikia dar vienos įprastos internetinės parduotuvės ar programėlės.

Nuo pat pradžių galvokite apie verslo modelį (jei norite uždirbti).

Neužmirškite, kad patikimam produktui reikia geros komandos.

Mobiliosios programėlės pagrindas yra teigiama vartotojo patirtis (UX).

„Lietuviai drąsiai imasi verslo. Ypač jaunimas skuba realizuoti idėjas ir būti pirmi“, – teigė „App Camp“ direktorius.

Jam pritarė ir D. Keras, tačiau paminėjo, kad startuolius kuriantys lietuviai ir apskritai europiečiai yra linkę mažiau rizikuoti nei amerikiečiai, kurie vadovaujasi „fail fast“ principu: jei idėja greitai nepasiteisina, imasi naujos, o ne ilgai liūdi prie senosios griaučių.

Šaltinis: Apklausa buvo organizuota 2013 rugpjūčio pradžioje svetainėje bznstart.lt