Vienas dažniausiai pastaraisiais metais cituojamų Lietuvos ekonomistų, SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda sako, kad dabartinė pasaulio ekonomikos padėtis turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Per interviu „BZN start“ ekspertas pabrėžė, kad, kalbėdamas apie ateitį ir stengdamasis ją prognozuoti, niekada negali būti visiškai tikras, kas ir kaip įvyks. Anot pašnekovo, 2020-ieji jau nėra nepasiekiama ateitis, veikiau netolima realybė, todėl drastiškų pokyčių tikėtis neverta. Vis dėlto tam tikros tendencijos turėtų atkreipti tiek verslo, tiek politikos, tiek visuomenės dėmesį.

Laisvė dirbti ir dalytis

G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje sėkmingai plėtosis laisvai dirbančių žmonių ekonomika. Jie galės leisti sau prabangą neprisirišti prie vienos darbo ar gyvenamosios vietos. Tiesa, jų gretos Lietuvoje gausės palyginti lėtai.

„2020-aisiais laisvai samdomi specialistai Lietuvoje nebus itin didelė ekonomikos ir darbo rinkos dalis. Daug verslininkų ir įmonių vadovų vis dar labiau linkę pasikliauti etatiniais darbuotojais. Tokia nuostata, matyt, grindžiama labiau ne ekonominiais skaičiavimais, o emocijomis ir psichologija. Mano kartos žmonėms tiesiog labiau priimtina dirbti įprastu modeliu. Tačiau pastebiu, kad jaunimas labiau linkęs dirbti laisvai. Jiems konvejerinis darbas nepatinka, o kartais laisvė jiems būna net svarbesnė už atlyginimo dydį“, – aiškina pašnekovas.

„Po penkerių metų racionalus kapitalizmas išliks geriausia verslo valdymo forma“

G. Nausėda

Paklaustas, ar žvelgiant į modernios šalies ateitį nereikėtų imtis drąsesnių sprendimų ir panaikinti darbe praleisto laiko ir atlyginimo priklausomybės, ekonomistas sako, kad tam tikrose veiklos srityse toks sprendimas išties būtų prasmingas. Bet toli gražu ne visose. Pavyzdžiui, gamyklose toks modelis sunkiai įsivaizduojamas.

Lankstesnio darbo santykių reglamentavimo, pasak G. Nausėdos, galima tikėtis iš naujo Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio administracinio modelio. Įgyvendinus jame siūlomus pakeitimus, darbuotojams turėtų atsirasti gerokai daugiau galimybių. „Netolimoje ateityje Lietuvoje beveik neliks vietos verslui, ieškančiam tik pigios, nors ir nelojalios darbo jėgos“, – teigia ekspertas.

Be to, kad keisis darbo santykiai, visuomenėje plėtosis ir nauji ekonomikos modeliai. Gana perspektyvia, tačiau dar nežadančia greitos ir kardinalios revoliucijos pašnekovas laiko dalijimosi ekonomiką (angl. sharing economy). „Ši tendencija kilo iš apačios ir po truputį skinasi kelią. Sakantieji, kad toks modelis netrukus iš esmės pakeis pasaulį, manau, yra žmonės, trokštantys, kad viskas vystytųsi daug greičiau, nei iš tikrųjų įmanoma. Žmonija yra mačiusi jau ne vieną naują ekonomikos modelį, kuris atrodė perspektyvus, bet vėliau žlugo dėl piktnaudžiavimo baimės ar fiktyvumo. Taip nutiko ir su Martino L. Weitzmano pasiūlytu įmonių pelno dalijimosi modeliu, kuris kadaise buvo šlovinamas kaip geriausias dalykas po Johno M. Keyneso pasiūlytos sistemos“, – tikina vyriausiasis SEB banko ekonomistas.

Visgi dalijimosi ekonomiką jis laiko perspektyviu reiškiniu, kuriam tiesiog reikia duoti daugiau laiko. Anot pašnekovo, galbūt jau 2030-aisiais ir galima bus vertinti jos apčiuopiamą naudą. O 2020-ieji dar per ankstyvas metas.

Urbanistinė aplinka išliks patrauklesnė

Atskirties tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei regionų didėjimas – tai dar viena grėsmė mūsų šaliai, galinti pakreipti ateities planus.

G. Nausėda prognozuoja, kad ateityje ši tendencija neišnyks, o atotrūkis dar labiau išaugs. Nebent į procesą įsikiš valstybė ir jos vadovai imsis reikiamų priemonių.

Pašnekovas pabrėžia, kad vis daugiau laisvės ir galimybių suteikiančios informacinės technologijos, kurios skverbiasi į visas darbo ir laisvalaikio sritis, kitokius gyvenimo prioritetus turintiems žmonėms leis išvengti miesto bruzdesio. Juolab kad Lietuvoje atstumai palyginti nedideli. Tačiau dauguma visgi rinksis urbanistinę aplinką, galinčią pasiūlyti patogumą ir turiningą laisvalaikį.

Inovacijų proveržis paveiks visas šakas

Neatsižvelgiant į visus galimus pokyčius, masto ekonomija, pasak G. Nausėdos, ir toliau bus svarbi sudedamoji tvarios ekonomikos dalis. Nors kai kas tai gali vadinti monopolijų auginimu, stambi gamyba išliks būtina, nes produkto kaina bus vis dar labai svarbus aspektas tiek verslui, tiek vartotojams.

Vis dėlto pašnekovas sutinka, kad tam tikras ryšys tarp politikų ir stambiųjų korporacijų yra, todėl nuomonė, jog galia ir sprendimų priėmimas sutelkiami vos kelių žmonių rankose, iš dalies pagrįsta.

„Stambaus verslo ir politikos suaugimas didžiausią žalą daro smulkiesiems verslininkams, kuriems tampa sunku gauti išgyvenimui būtinas sąlygas. Tačiau nesutikčiau su teiginiu, kad stambios bendrovės, tarp jų ir bankai, piktnaudžiauja savo padėtimi. Sakyčiau, tai labiau būdinga natūralioms monopolijoms, tokioms kaip šilumos ūkis ar vandentiekis“, – tikina ekonomistas.

Neskaidrumą ir iš to kylančias blogybes ateityje, anot pašnekovo, padės pažaboti į visas viešojo ir privataus sektoriaus sritis besiskverbiančios informacinės technologijos. Anot G. Nausėdos, kalbant apie informacinę visuomenę, reikia neužmiršti, kad modernūs sprendimai ateina ne tik į naujas sritis. Jos skverbiasi ir į tradicines šakas, pavyzdžiui, žemės ūkį.

„Dėl didelių augimo tempų ir nemažėjančio poreikio netrukus galime pritrūkti IT specialistų. Aišku, tai visada galima kompensuoti importuojant darbo jėgą, tarkime, iš Indijos. Tačiau, mano galva, verčiau reiktų tinkamai sutvarkyti savo švietimo sistemą, kuri augintų reikiamus specialistus, išties reikalingus rinkoje“, – svarsto ekonomistas.

Specialistų trūkumas, pašnekovo teigimu, nesulėtins IT plėtros. Netrukdys net ir žmonės, manantys, kad naudojimasis internetiniais sprendimais veda juos kaip bejėges aveles į pono gardą. Socialiniai tinklai ir kiti virtualūs įrankiai yra milžiniškas žingsnis socialinės komunikacijos bei produktyvumo srityje. Netolimoje ateityje, anot pašnekovo, tai bus viena pagrindinių modernios ekonomikos varomųjų jėgų.

Ekonomistas įsitikinęs, kad esamų ir dar tik kuriamų naujovių sustabdyti neįmanoma. To nepajėgs padaryti net didelės korporacijos. „Jei bus tinkamas laikas ir pakankamos pastangos, tikrai prasimuš. Naujovėms ir tobulėjimui, manau, padės ir įstatymų leidėjai su žiniasklaida, kurie prižiūrės ar viskas vyksta sąžiningai, ar laikomasi žaidimo taisyklių ir ar stiprieji vienašališkai nediktuoja savo sąlygų“, – ateities perspektyvas piešia G. Nausėda.

Jo teigimu, neatsižvelgiant į novatoriškus modelius, po penkmečio racionalus kapitalizmas išliks geriausia verslo valdymo forma. Anot pašnekovo, tik taip bus sukuriama pakankamai lėšų, kurias vėliau bus galima investuoti arba skirti kilniems tikslams.

Pabaigoje ekonomistas pateikia išvadą: „Pirmiausia reikia uždirbti, kad galėtum dalytis.“