...

Ar mūsų šalyje pakankamai išvystyta investicinė kultūra?

Verslas

2020.09.04

Autorius: Julija Kuliešiūtė

Temos: .

Ar mūsų šalyje pakankamai išvystyta investicinė kultūra?

Ilja Laurs. / Asmeninio archyvo nuotr.

Į technologijų sektorių orientuotas „Nextury Technology Fund“ neseniai pranešė naujieną: statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis investuoja į fondą šešiaženklę sumą. Jo įkūrėjas Ilja Laurs džiaugiasi dėl tokio verslininko pasirinkimo. Pašnekovo manymu, tai padeda komunikuoti žinutę apie technologijas ir įvairias turto klases, kuriomis lietuviai nesidomi.

Kasdienis procesas – stebėti

Pasiteiravus, kuriam technologijų sektoriui planuojama skirti daugiausia investicijų, I. Laurs papasakoja, kad kasdienė fondo veikla yra stebėti ir informuoti klientą: „Kiekvieną atskirą korporaciją analizuojame, stebime, kurios turi daugiau įdirbio, šansų, kurios turi daugiau strateginių pozicijų. Taip pat informuojame ir klientą apie kasdienius įvykius, veiklas pasaulyje.“

Investuoti galės paprasčiau

Nors daugelyje Lietuvos fondų minimalus barjeras yra 100 tūkst. eurų, „Nextury Technology Fund“ stengiasi sukurti kuo paprastesnę ir lengvesnę prieigą norintiesiems investuoti nuo 1 euro. Kaip teigia I. Laurs, didesnis barjeras yra apsauga nuo neatsakingų veiksmų, bet kartu formalioji dalis tampa tikra našta verslui. Fondo tikslas – supaprastinti technologinius procesus iki kelių paspaudimų. Bet tam, kad asmuo žinotų, kaip elgtis su pinigais, reikalingos bent minimalios žinios.

Investicinė kultūra pasaulyje

Fondo „Nextury Technology Fund“ įkūrėjas I. Laurs įsitikinęs – ir Lietuvoje, ir Europoje, investicinė kultūra nėra pakankamai išvystyta. Pašnekovas, remdamasis statistika, pateikia pavyzdžių pasaulio mastu: „Vidutinis amerikietis investuoja apie trečdalį savo visos gerovės į fondinę rinką, kai vidutinis europietis apie 15 proc., o lietuviai nesiekia ir 2 procentų.“ Tokius skirtumus pasaulyje gali lemti žinių trūkumas, dar nesusiformavęs mentalitetas investuoti dalį savo pajamų.

I. Laurs primena, kad dar nuo amerikiečių verslo magnato Johno D. Rockefellerio laikų yra susiformavusi auksinė taisyklė: jei nori neprarasti pinigų ir apsisaugoti nuo rizikos, privalai diversifikuoti savo turtą. Kitaip tariant, gauti pajamų iš skirtingų šaltinių. Dalis asmens visos gerovės turėtų būti nekilnojamajame turte, kita dalis fiksuotuose pajamų instrumentuose – dažniausiai obligacijose. Paprastai rekomenduojama apie trečdalį investuoti į kompanijas, korporacijas, nes tai yra aukščiausia pelną generuojanti turto klasė.

Fondo įkūrėjas pateikia ir pavyzdį: „Standartinė lietuvio naudojamo depozito bankuose grąža, užšaldžius pinigus metams, siekia apie 0,5 procento. Retu atveju gali siekti ir 1 procentą. Reikėtų įvertinti tai, kad oficiali infliacija Lietuvoje – apie 1,4 procento. Lietuvių mėgstamas nekilnojamasis turtas pasaulio mastu neša 5 proc., o korporacijų akcijos, jei tai tradicinė industrija, vidutinė grąža yra apie 11 proc., o tai sudaro reikšmingą skirtumą, palyginti su bankų depozitais. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu apie 30 mlrd. eurų lietuviai laiko depozitiniuose bankuose. Jei lygintume su vidutine 11 proc. grąža, tai būtų apie 3 mlrd. pelno.“

Kaip teigia pašnekovas, lietuviai yra susipažinę su nekilnojamojo turto klase. Nors oficialių skaičių nėra, ekspertai mano, kad trečdalis su NT susijusių sandorių yra investiciniais tikslais.

COVID-19 padariniai

Koronaviruso sukelti trukdžiai itin teigiamai atsiliepė technologijų sektoriui. Fondo įkūrėjo nuomone, tai nėra laikinoji banga, priešingai – tai išliekamoji vertė. Verslo atstovai, išbandę priemones nuotoliniam darbui, manoma, neatsisakys jų naudojimo bei taikymo ir ateityje. Taip pat ir vartotojai, kurie natūraliai buvo priversti rinktis el. parduotuves, pamažu pasąmoningai pripras prie virtualaus apsipirkimo proceso. Pašnekovo teigimu, paspartėjimas gamyklose juntamas ne tik technologiniu lygmeniu, bet ir gilioje industrijoje.

Vis dėlto I. Laurs pamini ir artėjančius iššūkius, kuriuos lemia sprendimai, skirti koronaviruso sukeltai krizei kompensuoti: „Prognozuojama, kad infliacija sparčiai didės. Paprasta to priežastis – valstybės ir Europoje, ir Amerikoje yra pasirinkusios finansuoti laikiną COVID-19 krizę per pinigų spausdinimą. Tai, be abejo, trumpuoju laikotarpiu išgelbėja, nes daugiau pinigų yra verslams, daugiau žmonėms. Jei į rinką patenka daugiau pinigų, tai po kurio laiko pakyla kainos.“

Vienas iš siūlomų būdų sumažinti riziką – investuoti ne į depozitus, o į turto klases, kurios auga kartu su infliacija. Jei tai įmonės akcijos, dažniausiai viskas priklauso tiesiogiai nuo parduodamų produktų ar paslaugų. Infliacijai didėjant, tai automatiškai reiškia didesnes prekių kainas, automatiškai reiškia didesnes pajamas kompanijai, o kartu ir didesnes akcijų galias.

Ekspertai

Ilja Laurs

Ilja Laurs

Įkūrėjas, valdybos pirmininkas / „Nextury Ventures”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.