Tokį klausimą savo kalboje iškėlęs „Rovio Entertainment“ rinkodaros vadovas P. Vesterbacka praktiškai sukūrė šių metų lapkričio 25–26 dienomis Vilniuje vykusios Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) Asamblėjos šūkį. Per renginį kelti probleminiai su MVĮ steigimu ir augimu (tiek Europos Sąjungos, tiek tarptautiniu lygiu) susiję klausimai, kalbėta apie finansavimo sistemos tobulinimą ir administracinės naštos mažinimą. Ar principą „think small first“ pavyks pakeisti principu „act small first“, pamatysime ateityje, o šiandien dalijamės įdomiausiomis renginyje išsakytomis mintimis.

Penki veiksniai, lemiantys sėkmę

Kalbėdamas apie sėkmę verslo pasaulyje profesorius ir Dublino technologijos instituto direktorius akademinei veiklai T. Cooney, kaip ir dera akademinės bendruomenės atstovui, apibrėžė sąvokas. Anot profesoriaus, sėkmę lemiantys veiksniai priklauso nuo mūsų suvokimo. Juk vienam sėkmė – verslas, kurį plėtojant galima išmaitinti šeimą, kitam – tarptautinių rinkų pripažinimas.

„Man verslas – savų tikslų pasiekimas“, – sakė T. Cooney ir patikino, kad tikslas uždirbti pinigų retai atneša norimą rezultatą.

Profesorius išskyrė sėkmingam verslui reikalingas sąlygas. Pažvelkime į jas iš arčiau.

Rinkos pasiekiamumas (prieinamumas) – visų pirma teisės aktai turi būti kuriami taip, kad MVĮ nebūtų užkertamas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o įmonėms, siekiančioms tarptautinių rinkų pripažinimo, būtų suteikiamos konsultacijos ir kita plėtrai būtina pagalba.

„Dažnas verslininkas sako: „Geriausias būdas padėti verslui yra jam netrukdyti.“ Aš su tuo nesutinku. Manau, valstybė turi įnešti savo indėlį“, – aiškino profesorius.

Antras svarbus dalykas – kultūra. Kalbėdami apie verslumo (tarp jaunimo, moterų ir vyresnių žmonių) ugdymą dažnai susiduriame su klausimu, ar verslininku gimstama, ar tampama.

„Manau, kad verslas – mokslas, o bet kokio mokslo galima išmokti“, – įsitikinęs T. Cooney. Anot jo, verslumui skatinti itin svarbi tinkamai parengta švietimo strategija.

Taip pat profesorius pabrėžė gebėjimų ir įgūdžių būtinybę, tinkamą galimos rizikos ir turimų sąlygų balanso palaikymą bei kapitalo ir išteklių svarbą.

Neužtenka turėti potencialo

Tokią nuomonę išsakė „Tribu Respira SL“ vadovė bei BUSINESSEUROPE Verslumo ir MVĮ komiteto pirmininkė Marta Marti Carrera.

Anot verslininkės, būsimuosius verslininkus būtina skatinti. „Jei ugdomas mokinių verslumas, tikėtina, kad 25–50 % jų taps verslininkais, jei ne, naujų verslininkų skaičius bus tik maždaug 5 %“, – švietimo įtaką įvertino M. M. Carrera.

„Kai sėji sėklą dykumoje, įmanoma, kad įvyks stebuklas ir pati stipriausia sėkla išdygs. Tačiau ar ne lengviau būtų auginti augalą vazone?“ – klausė verslininkė.

Jos įsitikinimu, valstybės įsikišimas (pvz., mažinant mokesčius verslui, suteikiant finansavimą) gali užtikrinti ilgalaikį augimą, o ne pavienio augalo išsiskleidimą.

Duokite verslui laisvę

Taip ragino „Madi Sharma Group“ steigėja Madi Sharma: „Protas – it parašiutas, veikia tik tada, kai yra atviras.“ Ji negailėjo kritikos nei valstybių narių nacionaliniam, nei Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtintam reguliavimui.

„Gana kalbėti apie švietimą. Kiek gerų verslininkų turi aukštąjį išsilavinimą?“ – klausė moteris.

Anot M. Sharmos, verslas turi rastis iš aistros savo idėjai. „Tikras verslininkas savo idėją turi širdyje, o ne verslo plane. Tie, kas pradeda verslą nuo plano, kelia sau netinkamus tikslus“, – įsitikinusi moteris.

Panašią poziciją išsakė ir suomių verslininkas Peteris Vesterbacka, daug kam pažįstamas kaip vienas iš žaidimo „Angry Birds“ kūrėjų. Jo nuomone, europietiška svajonė gali būti didesnė nei amerikietiška. „Reikia tik nepamiršti, kad ir Europoje yra sėkmės istorijų. Viena iš jų – mūsų“, – sakė vyras.

Kalbėdamas apie valstybės institucijų vaidmenį puoselėjant verslą P. Vesterbacka nebuvo toks kategriškas kaip M. Sharma: „Valdžios atstovai turi išmokti klausytis. Atvykęs į šių metų konferenciją SLUSH Suomijos premjeras pasakė: „Atėjau ne pasakyti, ką daryti, atėjau paklausyti ir būti įkvėptas.“ Taigi patyrę verslininkai turi būti pradedančiųjų vedliai.“

Paklaustas, kaip jam pavyko pereiti vandenį, P. Vesterbacka šyptelėjo: „Labai paprastai, Suomijoje žiemomis šalta – vanduo užšąla.“