Ar daug kas gali pasakyti, kad dirba mėgstamą darbą ir jaučiasi laimingas? Šiuos žodžius drąsiai taria Aleksejus Žaltkovskis (29 m.), nemokantis versti savęs dirbti to, kas nepatinka. Jis kartu su kolegomis Dariu Pietariu (47 m.) ir Sauliumi Alksnevičiumi (26 m.) įkūrė programą „Talentų karta“, kad ir tu galėtum pasakyti: „Esu laimingas dirbdamas savo darbą.“

Problemos, kurių nepastebime

A. Žaltkovskio žodžiais, yra žmonių, kurie sugeba keltis kiekvieną rytą ir keliauti į darbą. Daryti, nes reikia daryti. Aleksejaus darbo diena dažniausiai trunka 12 valandų ar net daugiau. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalu: dirba ilgai, bet jaučiasi laimingas. Pašnekovas paaiškina: „Aš galiu dirbti daug ir produktyviai, kai darbas man patinka.“

Jis įžvelgia ir kitą tendenciją: pasaulyje vis mažiau žmonių, mokančių versti save dirbti. „Dabar daugėja neturinčių motyvacijos ką nors veikti. Kūnas pagaugais nueina vien nuo minties, kad reikia anksti keltis ir keliauti į darbą“, – teigia Aleksejus.

Anksčiau tokius žmones priversti dirbti buvo lengviau. „Sukurti motyvacinę sistemą, kad būtų atliktas fizinis darbas, gana paprasta. Tai bausmės, bauginimai, griežta tvarka. Žmonės ateidavo į darbą, nes kitaip negalėdavo pragyventi. Jie nekęsdavo savo viršininkų, darbo vietos, bet dirbdavo ir sukurdavo vertę. Iškasdavo daug griovių, ir darbas padarytas“, – aiškina pašnekovas.

Šiais laikais fizinis darbas nebėra toks svarbus, o protinei veiklai negalioja anksčiau veikusi tvarka. „Dabar negali parduoti, jeigu netiki produktu, įmone ar klientu. Negali sukurti geros reklamos, jeigu netiki, kad produktas geras. Negali vadovauti kolektyvui manydamas, kad darbuotojai yra idiotai. Darbe vis svarbiau santykiai su vadovu ir kitais komandos nariais. Anksčiau pavykdavo priversti dirbti fizinį darbą, o šių dienų darbams prievarta neveikia“, – įsitikinęs A. Žaltkovskis.

Abi minėtas tendencijas Aleksejus įvardija kaip itin aktualias problemas. Tačiau ne visi jas pastebi, nes tai tampa įprastu dalyku: „Kažkodėl normalu dirbti nemėgstamą darbą. Normalu eiti į darbą ryte, nors produktyviausiai gali dirbti tik vakarais. Normalu dirbti su žmonėmis, kurie nepatinka. Normalu dirbti žinant, kad nepanaudoji viso savo potencialo. Ir kažkodėl normalu žinoti, kad gali daugiau, bet vis tiek nieko nebandai keisti.“

Pašnekovas pažymi, kad šiuo metu didžiulis deficitas žmonių, norinčių ir galinčių dirbti. „Ne tik A. Avulis neranda darbuotojų, kuriems gali mokėti 5 000 litų. Daugelis verslininkų turi pinigų, idėjų ir gali plėsti savo verslą, bet trūksta žmonių. Žmonių, kurie gali ir nori dirbti“, – problemą, su kuria susiduria verslininkai, įvardija Aleksejus.

Būtent dėl minėtų problemų A. Žaltkovskis, D. Pietaris ir S. Alksnevičius šiemet įkūrė „Talentų kartą“.

„Gerai kalbantis nėra lygu gerai dirbantis“

Aleksejaus žodžiais, atrankų specialistai negali atrinkti žmonių, jeigu šie nežino, ką nori dirbti. Vadovas negali išnaudoti žmogaus potencialo, jeigu šis nežino savo stipriųjų pusių. Todėl įkurtos programos tikslas – padėti žmonėms rasti veiklą, kuri patinka, pavyksta ir yra vertinama.

„Talentų karta“ – tai naujas įrankis verslui. Pasitelkiant programą darbdaviams siūlomi žmonės, kurie gali ir nori dirbti. Aleksejaus teigimu, tokie asmenys kupini motyvacijos, noro, ryžto ir energijos. Atskleidę savo stipriąsias ir silpnąsias puses, jie sužino, ką gali padaryti puikiai, o ko ne. Taip jie išmoksta atsirinkti darbus, kuriuose stipriosios pusės yra kertinės, o silpnosios neturi įtakos rezultatui.

„Tai leidžia kurti didžiausią vertę ir būti vertingiausiais įmonės darbuotojais. Pridėkime dar norą mokytis ir turėsime svajonių darbuotojus“, – apie programos naudą verslui pasakoja A. Žaltkovskis.

Šiuo metu dalyvauti šešis mėnesius trunkančioje programoje užsiregistravo 500 žmonių, kurių amžius – nuo 20 iki 27 metų. Programos kūrėjai stebėdami dalyvių elgesį stengsis atskleisti geriausias jų puses. Tam, kad suprastų, kas pavyksta, o kas ne, jaunuoliai išbandys įvairią veiklą, atliks specialias ugdomąsias užduotis, leidžiančias geriau pažinti save. Visa tai padės atskleisti, su kokiais žmonėmis dalyviams geriausiai sekasi dirbi ir kas juos motyvuoja veikti.

„Mes pamatysime tikruosius žmones, t. y. ne kaip jie kalba apie save, o kokie yra iš tikrųjų. Juk gerai kalbantis nėra lygu gerai dirbantis“, – akcentuoja Aleksejus.

Ši informacija žmogui leidžia pasirinkti karjeros kryptį, o darbdaviui suprasti, kiek šis žmogus jam tinka. Kaip pažymi Aleksejus, nėra blogai dirbančių žmonių, yra asmenys, kurie dirba ne tai, ką geriausiai sugeba. Todėl „Talentų karta“ verslui padeda pasirinkti tinkamus žmones tinkamam darbui.

A. Žaltkovskis primena visiems gerai žinomą tiesą: rask darbą, kuris patinka, ir niekada gyvenime nereikės dirbti. To programos įkūrėjai ir linki bei priduria, kad pagrindinis pasakytos minties neiginys – tai, kas patinka, pinigų neuždirba.