Kaip šiuolaikinėje visuomenėje, gyvenančioje technologinės revoliucijos laikotarpiu, būti nepakeičiamam? Ar tai išvis įmanoma? Peteris Shallardas, verslo psichologijos konsultantas ir buvęs gydytojas terapeutas, įsitikinęs, kad turime nepamiršti kelių paprastų principų, padedančių nepasiklysti informacinio amžiaus spąstuose. Juos jis aptarė šiemet vykusioje verslo ir lyderystės konferencijoje „Forum One“.

„Jei nuolat rinksimės dideles idėjas, išsikelsime didelius karjeros tikslus ir pradėsime veikti, anksčiau ar vėliau rasime būdą tai įgyvendinti. Svarbu, kad tai nebūtinai pats geriausias būdas, nes, jeigu ką nors darai, bet tau nepasiseka, iš tos nesėkmės gauni patirties, išmoksti, o kai ateityje bandysi vėl, galėsi priimti geresnį sprendimą“, – motyvavo jis.

P. Shallardas pasakojo, kad dabar gyvename technologijų pasaulyje, kai mus nuolat supa atidėliojimas. Ir tai jau tapo epidemine būkle, kuri nuolat plečiasi, o padėtis tik blogėja: „Šiandien gyvename technologinės revoliucijos laikotarpiu. Pasaulis aplink mus keičiasi žaibišku greičiu. Gyvename laikotarpiu, kai informacija laisvai prieinama. Esame užvaldyti visų dalykų, iš kurių galime semtis idėjų, ar tai būtų knygos, vaizdo, o gal garso įrašas internete.“

Principai, stumiantys į priekį

Taigi ką P. Shallardas patartų norintiesiems būti nepakeičiamiems dabartinėje visuomenėje? Visų pirma reikia kaskart sau užduoti klausimą, ką galiu padaryti šiandien, rytoj, po savaitės ar mėnesio. Kokius reikia išssikelti tikslus, kad pasiekčiau norimą rezultatą.

Jei nuolat rinksimės dideles idėjas, išsikelsime didelius karjeros tikslus ir pradėsime veikti, anksčiau ar vėliau rasime būdą tai įgyvendinti.

P. Shallardas

Tada užduotis sunkėja, mat rezultatų siekimo procesas nėra toks paprastas, kaip galbūt iš pradžių atrodo. P. Shallardas pateikė klasikinį pavyzdį, kai norint numesti svorio pradedama sportuoti. Tačiau rezultatas atsiranda ne iškart, o tik po kokių kelių savaičių. Be viso to, privalu tinkamai maitintis, reguliariai atlikti pratimus ir pan. „Bėda ta, kad nemaža dalis žmonių nepasiekia finišo, jie tiesiog pasiduoda, nes tam reikia pastangų“, – sakė jis. Taigi imantis veiksmo svarbi motyvacija, kai turi sunkiai dirbti ir kurį laiką nematyti rezultato, mat jis gaunamas vėliau.

Reikia nepamiršti socialinio atskaitingumo svarbos. Šiuolaikinėje visuomenėje tapo populiarus laisvai samdomo darbuotojo statusas, kai esi nepriklausomas, turi daug laisvės. Bet, P. Shallardo teigimu, būtent laisvės turėjimas gali tapti problema: būdami laisvi, neturime niekam atsiskaityti, ką ir kiek padarėme, kokie mūsų rezultatai.

Dar vienas iššūkis – galutinis terminas. Kaip pabrėžė P. Shallardas, jei vartojame tokius žodžius, kaip „turėčiau“, „galėčiau“ ar „noriu“ ką nors padaryti, tai nėra veiksminga. Ar tai rodo, kad tuomet ketinu kažką padaryti, retoriškai klausė jis. Atsakymas būtų „ne“. Veiksmingi žodžiai yra „privalau“ arba „turiu“ tai atlikti. Kaip vieną iš pavyzdžių pranešėjas pateikė laikotarpį prieš atostogas: juk iki dienos, kai galėsi mėgautis laisvu laiku, turi pabaigti visus darbus, kad vėliau galėtum tiesiog ramiai atostogauti.

Paskutinis našumo principas slypi kiekvieno iš mūsų viduje, atskleidė verslo psichologijos konsultantas. Tai mūsų vidinis vaikas, kurį turime pažadinti: „Turime padėti savo vidiniam vaikui gauti tai, ko jis nori. Kūrybiškumo šaltinis neurologijos srityje kyla iš galimybės žaisti. Paklauskite savęs, ką darytumėte valandų valandas, jei būtumėte septynerių metų.“

P. Shallardas priminė, kad žaidimas yra vienas pirmaujančių metodų, kilusių iš gamtos ir skatinančių smegenis kurti.