...

„Opcionai“ tapo dar patrauklesniu motyvavimo įrankiu

Verslas

2016.02.10

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: , , .

„Opcionai“ tapo dar patrauklesniu motyvavimo įrankiu

„Sorainen“ vyresnysis teisininkas, privataus kapitalo praktikos grupės vadovas Mantas Petkevičius bei mokesčių ir muitų praktikos grupės teisininkė Rasa Mikutienė. Asmeninio albumo nuotr.

„Opcionai“ – tai darbuotojų motyvavimo priemonė, gana plačiai paplitusi visame pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau Lietuvoje ji vis dar gana retai taikoma, o pats žodis „opcionas“ kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Taigi kuo patraukli „opcionų“ koncepcija? Apie tai pasakoja advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, privataus kapitalo praktikos grupės vadovas Mantas Petkevičius bei mokesčių ir muitų praktikos grupės teisininkė Rasa Mikutienė.

Vejamės Latviją ir Estiją

Akcijų „opciono“ suteikimas darbuotojui reiškia, kad jis įgyja galimybę po kelerių metų įsigyti įmonės akcijų už kainą, nustatytą „opciono“ suteikimo metu, neatsižvelgiant į tai, kad akcijų įsigijimo metu jų rinkos kaina jau bus didesnė. Pavyzdžiui, „opciono“ suteikimo metu įmonės akcijų kaina yra 1 euras, todėl darbuotojui suteikiama teisė po kelerių metų įsigyti įmonės akcijų už tą patį 1 eurą. Jei akcijų įsigijimo metu jų rinkos kaina bus jau 5 eurai, darbuotojas gaus 4 eurų naudą. „Ši nauda nuo 2010 m., kai buvo pakeistas pajamų natūra apibrėžimas, laikoma apmokestinamomis darbuotojo pajamomis natūra. Kadangi gaunamos iš darbdavio, mokesčių tikslais šios pajamos laikomos darbo užmokesčio dalimi, todėl ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis. Tai reiškia, kad bendra mokestinė šios naudos našta yra 42 procentai“, – dėsto R. Mikutienė.

 

„Pagal naują taisyklę darbuotojo nauda, gauta „opciono“ pagrindu pigiau nei rinkos kaina įsigijus darbdavio akcijų, neapmokestinama valstybinio socialinio draudimo įmokomis, taigi nuo jos turėtų būti mokamas tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestis“

R. Mikutienė

 

Taigi „opcionai“ suteikia galimybę darbuotojui tapti verslo dalimi ir gauti ne tik užmokestį už gerai atliktą darbą, bet ir naudą iš bendrovės vertės didėjimo, lygiai taip pat, kaip tokią naudą gauna bendrovės savininkai. Tiek akcininkai, tiek „opcionus“ turintys darbuotojai realiai siekia bendro tikslo. Taigi „opcionai“ padeda pritraukti į verslą geriausius darbuotojus ir juos vėliau išlaikyti.

Tačiau Lietuvoje, anot mokesčių teisės specialistės, ši priemonė ilgai nebuvo tokia populiari ir tik pastaraisiais metais jaučiamas gerokai didesnis verslo susidomėjimas „opcionais“. Deja, susidomėjusiųjų entuziazmą Vakaruose itin populiaria priemone neretai nuslopina nepalankus darbuotojo iš „opciono“ gaunamos naudos apmokestinimas. R. Mikutienės įsitikinimu, būtent apmokestinimą drąsiai galima laikyti pagrindine dar palyginti mažo „opcionų“ populiarumo priežastimi.

Vis dėlto didėjantis susidomėjimas „opcionais“ paskatino mokestinių taisyklių pokyčius. Nuo šių metų įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, nustatantis „opcionams“ lengvatą. „Pagal naują taisyklę darbuotojo nauda, gauta „opciono“ pagrindu pigiau nei rinkos kaina įsigijus darbdavio akcijų, neapmokestinama valstybinio socialinio draudimo įmokomis, taigi nuo jos turėtų būti mokamas tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Tačiau lengvata taikoma tik tuo atveju, jeigu teisė įsigyti akcijų („opcionas“) iki akcijų įsigijimo išlaikyta ne trumpiau nei trejus metus. Taigi, jei akcijos įsigyjamos anksčiau arba jei darbuotojui suteikiamos ne akcijos, o išmokama išmoka, lygi skirtumui tarp akcijų rinkos kainos „opciono“ įgyvendinimo metu ir „opcione“ užfiksuotos įsigijimo kainos, lengvata netaikoma ir darbuotojo nauda apmokestinama ne tik gyventojų pajamų mokesčiu, bet ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis“, – komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė.

Ši lengvata buvo nustatyta sekant Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, kur iš esmės analogiškos taisyklės buvo įtvirtintos dar atitinkamai 2013 ir 2011 metais. „Vis dėlto kol kas lengvata nustatyta ne įstatymu, o įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Todėl kyla klausimas, ar toks teisės aktas neprieštarauja įstatymui ir ar lengvata iš tiesų gali būti drąsiai taikoma. Verslo atstovai siekia lengvatą įtvirtinti ir įstatymu – ši iniciatyva iš tiesų sveikintina. Tačiau šis procesas gana ilgas, o svarstymo metu siūlomas lengvatos turinys gali būti pakeistas. Todėl, kol lengvata įstatymu neįtvirtinta, ilgalaikes „opcionų“ programas reikėtų planuoti atsargiai. Vis dėlto ir tokiomis aplinkybėmis „opcionų“ patrauklumo visiškai nubraukti nereikėtų – praktikoje įmonių grupės sugalvoja įvairių sprendimų, kurie, patvirtinti mokesčių administratoriaus, gali sėkmingai veikti ir nesant įstatymu įtvirtintos lengvatos“, – dėsto R. Mikutienė.

Su „opcionais“ – ir pajamų mokestis

Užsienio šalyse „opcionų“ apmokestinimo taisyklių, pasak privataus kapitalo teisės srities specialisto M. Petkevičiaus, yra daug ir įvairių. Vienose jų apmokestinimo taisyklės dar mažiau palankios nei Lietuvoje, nes, pavyzdžiui, darbuotojo nauda apmokestinama net ne „opciono“ įgyvendinimo, o paties „opciono“ suteikimo metu, nors tuo metu net neaišku, kaip kis įmonės akcijų kaina ir ar „opcionas“ apskritai bus įgyvendintas.

Dar kitur mokesčiai, kaip ir Lietuvoje, taikomi tik įgyvendinus „opcioną“, tačiau darbuotojo nauda nelaikoma darbo užmokesčiu, todėl neapmokestinama socialiniais mokesčiais. Dar kitose nauda apmokestinama tik tuomet, kai darbuotojas gautas akcijas parduoda, todėl pajamos apmokestinamos kaip pajamos iš vertybinių popierių pardavimo, dėl ko netaikomi socialiniai mokesčiai, taip pat gali būti taikomos įvairios lengvatos ir gautos pajamos apskritai neapmokestinamos. Specialisto vertinimu, būtent tokį modelį, ko gero, galima laikyti pačiu palankiausiu darbuotojui, nes iki šio momento darbuotojas iš „opciono“ negauna apčiuopiamos piniginės naudos, tad anksčiau gali tiesiog neturėti pakankamai pinigų susimokėti mokesčiams.

Tačiau bet kuriuo atveju iš esmės daugumoje valstybių pajamų mokestis vienu ar kitu etapu vis dėlto taikomas. Todėl nevertėtų turėti iliuzijų, kad Lietuvoje artimiausiu metu sulauksime lengvatos, panaikinančios „opcionų“ apmokestinimą pajamų mokesčiu.

Vienaip ar kitaip, „opcionai“ atrodo kaip iš tikrųjų patraukli motyvavimo priemonė, ypač startuoliams. „Nėra konkrečios vienos industrijos, kurioje „opcionai“ būtų labiau reikalingi. Galbūt būtų galima išskirti startuolių rinką, kurioje „opcionai“ yra tiesiog būtini tam, kad būtų įmanoma suburti bendraminčių komandą, kuri nuo pat pradžių orientuotųsi į startuolio vertės išauginimą ir būtų pasiryžusi rizikuoti kartu su steigėjais. Tačiau „opcionai“ yra aktualūs ir kitose srityse, įskaitant ir ilgai veikiančias bei dideles įmones“, – teigia „Sorainen“ specialistas M. Petkevičius.

Ekspertai

Rasa Mikutienė

Rasa Mikutienė

Vyresnioji teisininkė, mokesčiai / Advokatų kontora „Sorainen“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.