Garsūs pašnekesiai, skambantis juokas, kavos gėrimo pertraukėlės ir įmonės šventės. Visa tai kai kurioms įmonėms nutilo ilgam. Paskelbus karantiną dauguma įmonių pasirinko darbą iš namų, vienoms pavyko prisitaikyti sėkmingai, kitos patyrė sunkumų. Kokie pokyčiai įvyko skirtingose komandose? 

Nuotolinio darbo iššūkiai

Vienas iš svarbių iššūkių komandiniame darbe karantino metu buvo tai, kad komandos nariai negalėjo gyvai susitikti. Kaip teigia motyvavimo bei nuostatų keitimo konsultantas ir vienas iš bendrovės „Emotika“ partnerių Darius Pietaris, didžiausia problema buvo išsiaškinti, kaip kiekvienas komandoje geba dirbti nuotoliniu būdu. Dalis komandų to dar nebuvo patyrę ir nežinojo tokio darbo pobūdžio. 

„Dirbant iš nuotolio asmeninis tarpusavio ryšys susilpnėja. Nuotoliniam darbui reikia šiek tiek kitokios praktikos nei dirbant akis į akį susitikus. Dėl tos praktikos trūkumo,  komandos pradėjo prarasti ryšį su kitais komandos nariais. Tos komandos, kurios buvo nestiprios, patyrė konfliktus, pasidarė mažiau funkcionalios, joms tapo sunkiau priimti sprendimus“, — sako D. Pietaris. 

Ko išmoko komandos?

Kai kurios komandos kažko išmoko karantino metu, o kitos neišmoko nieko naujo. Anot Dariaus Pietario,jei komanda priešinasi pokyčiui ir nori laukti, kol viskas baigsis, tada grįžti į ofisą ir vėl dirbti kaip anksčiau, tokios komandos neišmoko nieko. Tos komandos, kurioms pavyko prisitaikyti prie pokyčių, išmoko taupyti laiką, tikslumo, daugiau asmeninio kontakto. 

„Svarbu, kad darbo pokalbiuose turėtume ir asmeninę dalį, kur kalbėtume ne apie reikalus, darbą, sprendimus, o apie tai, kaip mes gyvename. Kai susitinkame akis į akį, labai jaučiame kitą žmogų, kai žiūrime per ekraną, deja, tas pojūtis susilpnėja. Karantino metu kai kurios komandos išmoko daugiau kalbėti apie tai, kaip gyvena, sustiprino tarpusavio pasitikėjimą ir saugumą“, — teigiavienas iš bendrovės „TMD partners“ partnerių.

Tačiau toms komandoms, kurios nieko naujo neišmoko dar nėra vėlu pradėti mokytis dirbti kitaip. Kaip teigia Darius Pietaris, pokyčius lengviau priimti padėtų įsivaizdavimas, kad dabar taip turėsime dirbti visada. „Ar karantinas baigsis, ar ne, ar prasidės dar vienas. Jei visa tai baigsis, galėsime grįžti į ofisus, gerti kavą ir kalbėti kaip įprastai – bus puiku. Jei ne, galėtume tapti efektyvesniais arba bent pradėti to mokytis“, — sako jis. 

D. Pietaris pataria mokytis dirbti virtualiuoju būdu nebandant atkartoti gyvos komandos darbo. „Mes turime daugiau komunikuoti, naudoti įvairias priemones ne tik elektroninį paštą, bet įtraukti ir Messinger, Slack, socialinius tinklus, grupes. Reikia stengtis išnaudoti kaip įmanoma daugiau skirtingų priemonių. Išmokti sukurti vieningumo jausmą netgi esant skirtinguose miestuose ar net šalyse“, — pataria vienas iš bendrovės „Emotika“ partnerių.

Vadovo vaidmuo ir komandos stiprinimas

Ar vadovas turėjo inicijuoti sėkmingą komandos komunikavimą? Anot D. Pietario, kai kuriose įmonėse ir kultūrose vadovas yra centrinis elementas, tada jis turi inicijuoti pokalbius, darbo iš nuotolio kultūrą. Kitose organizacijose komanda yra centrinis elementas, o vadovas atlieka tik moderatoriaus arba pagalbininko vaidmenį, bet sprendimus priima ir valdo  pačios komandos. „Bet kartais komanda negali arba nenori tų sprendimų priimti, tada turi inicijuoti vadovas. Jis turėtųsuteikti priemones, įrankius o kartais – įgalinti komandą“, — sako Darius Pietaris.

Anot jo, darbas po karantino grįžus į ofisus pasikeis. „Bent minimalūs pokyčiai bus, bet negaliu pasakyti kokie, tai taip pat priklauso nuo komandų.“Tie, kurie kartu žaidė žaidimus ir pramogavo, dabar turi bendrą patirtį, kuri dar labiau sustiprino tą komandą ir ji bus dar stipresnė nei prieš karantiną. 

Dirbant iš namų labiausiai pravertė gebėjimas užmegzti tarpusavio ryšį. Tačiau, kaip teigia D. Pietaris, pasitaikė ir tokių žmonių, kuriems to ryšio nereikėjo, kurie sakė, jog jiems dabar labai gerai, niekas nelenda į akis ir galėtų dirbti taip amžinai. Sunkiausia buvo tiems, kam reikėjo bendravimo, bet jo negavo.