Feng šui – aplinkai valdyti

Vienas iš aspektų, lemiančių našų ir kokybišą darbą, – tinkama biuro aplinka. Ją galima sukurti pasitelkiant feng šui metodiką.

Tačiau pirmiausia reikia sulaužyti stereotipus. Feng šui – tai ne mistika, kardų kabinimas ar drakonų piešimas ant sienų. Tai vienas iš gamtos mokslų, kurio metodika skirta aplinkai valdyti. Feng šui meistras Domas Timinskas akcentuoja esminį šio meno principą – suvaldyti žmogaus emocijas darbo vietoje. Tam, kad darbuotojas atliktų darbą neįsiveldamas į emocijų karus, turi būti sudarytos komfortiškos darbo sąlygos.

Nėra universalaus sprendimo, kaip įrengti darbo vietą, tačiau, kaip teigia Domas, ji sukuriama pagal tam tikrus principus. Išskiriami išoriniai ir vidiniai aspektai, bet šį kartą aptarsime penkis vidinius.

Grynas oras

Pirmas aspektas – oras. Našiam darbui palaikyti būtinas pakankamas oro kiekis. Be to, oras nuolat turi keistis. Klaidinga manyti, kad jei jau darbo erdvė didelė, tai ir oro kiekis pakankamas. Svarbiausia ventiliacija, į kurią, anot D. Timinsko, Lietuvoje mažai kreipiama dėmesio. Kiekvienoje darbo vietoje privalo būti tinkama ventiliacijos sistema, kuri ištraukia ir paduoda orą.

Feng šui meistro žodžiais, darbuotojai, negaunantys gryno oro, laikui bėgant praranda gebėjimą analitiškai ir logiškai mąstyti. Kodėl dažnai sakoma, kad jei nesiseka dirbti, išeik pasivaikščioti? Tik dėl to, kad darbo vietoje nėra švaraus oro. Išsprendus šią problemą nereikėtų imtis minėtų priemonių.

Natūrali ir dirbtinė šviesa

Antras aspektas – šviesa. Darbo vieta nebus gera esant tik erdvei ir orui. Todėl viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių, būtinų darbo zonoje, – natūrali šviesa. Be jos dirbančio žmogaus energija yra laikina.

Šviesa ir jos kiekis neturi būti per daug aktyvus ar per mažas. Svarbu, kad ji neerzintų. Pasak feng šui meistro, vieta be natūralios šviesos gali būti tik laikina darbo zona.

Įrengiant biurą reikia atsižvelgti į lango dydį, stalų sustatymą bei kiek pietinė saulė kaitina darbo vietą. Kiekvienas gerai žinome, kad saulė teka rytuose, eina per pietų zoną, o leidžiasi vakaruose, bet kai reikia parinkti stalo vietą, šios žinios dažnai pamirštamos. Domas teigia, kad idealių vietų nėra, tačiau norint didesnio darbingumo ir komforto langai turėtų būti vakarų pusėje. Be to, ir šviesa joje yra ramesnė. Langai pietų pusėje taip pat nėra blogai, bet tokia jų padėtis reikalauja papildomų investicijų ir dėmesio baldų išdėstymui.

Dirbtinė šviesa taip pat turi pagrindines charakteristikas. Yra trys diapazonai: „cool light“, „day light“ ir „warm light“. Darbo aplinkoje reikalinga dienos šviesa („day light“), nuo 4,5 iki 5,5 tūkstančio kelvinų. Pastarieji nusako temperatūros spalvą, kurią skleidžia šaltinis.

Kitas aspektas – virpėjimas. Kaip aiškina D. Timinskas, jis atsiranda dėl tam tikrų pulsacijų, kurias atlieka šviesos skleidėjas. Dažnai taupant lėšas darbo erdvėje dienos šviesos lempos leidžiamos per seno tipo paleidėjus, kurie tik aktyvina žmogų erzinantį virpėjimą.

Baldų aukštis pagal kiekvieną darbuotoją

Trečias aspektas – baldo forma. Rengiant darbo vietą reikšmingas jų aukštis, dydis ir spalva. Pagal feng šui itin svarbu baldo proporcijos dirbančiam žmogui. Pas mus priimtina naudoti unifikuotus baldus, kurių aukštis nuo 1,72 iki 1,75 cm. Bet kiek yra darbuotojų, kurių ūgis mažesnis? Todėl vien kėdės reguliuojamas aukštis šios problemos neišsprendžia. Nusistačius tinkamą jos aukštį (sėdint jūsų keliai turi sudaryti statų kampą, – aut. past.) pastebima netinkama stalo padėtis: per aukšai arba per žemai.

D. Timinskas pateikia vokiečių pavyzdį, kurie itin kreipia dėmesį į savo darbuotojus. Jie sukuria komfortiškas darbo vietas, gamina stalus, prie kurių žmogus gali dirbti stovėdamas ar sėdėdamas. Todėl ir kėdės, ir stalo aukštis turi būti keičiamas.

„Juk pati darbo vieta yra kintantis dalykas. Žmogus, kylantis karjeros laiptais, palieka savo senąją darbo vietą. Į ją ateina kitas darbuotojas ir esant tokiems baldams lengvai gali prisitaikyti prie naujos vietos“, – aiškina feng šui meistras.

Dažnas verslininkas pasakys, kad tokių baldų įsigijimas reikalauja didelių lėšų. „Bet kiek tada vertas darbuotojas?“ – klausia D. Timinskas.

Renkantis stalo dydį patartina atsižvelgti į daiktų kiekį, kuris privalės būti jūsų darbo vietoje. „Vadybininkui pakanka 1,40 cm, o buhalteriui būtinai reikia ne mažesnio kaip 1,80 cm dydžio stalo“, – pavyzdį pateikia Domas.

Pašnekovo žodžiais, jei darbas reikalauja mažiau atsakomybės, stalo spalva turi būti šviesenė. Kitu atveju – tamsesnė. „Spalva turi įtakos žmogaus emociniam stabilumui. Šviesenė sukuria daugiau įtampos (gerąja prasme). Ji nekuria atsipalaidavimo poreikio, neima mieguistumas. O tamsenė spalva ramina. Todėl ji renkama vadovams, kurie patiria itin daug įtampos“, – baldų spalvų reikšmę paaiškina D. Timinskas.

Darbui reikalingas garsas

Ketvirtas aspektas – garsas. Darbingumui kenkia ne tik perteklinis triukšmas, bet ir visiška tyla. Pašnekovo teigimu, darbo vietoje tam tikras decibelų kiekis privalomas netgi vadovų zonose. Yra išskiriami aukšti, žemi ir vidutiniai garsai. Jie neerzina dirbančiojo, todėl jie priimtini darbo zonoje. Garso aukštis neturi būti didesnis kaip 30–35 decibelai.

Neretai darbuotojai susiduria su iš gatvės girdimu triukšmu. „Tai dažniausiai žemo diapazono garsai, kurie juos erzina. Šiuo atveju svarbus darbo zonos pasirinkimas. Jeigu biuras per du aukštus, vadovų zona turėtų būti aukštutiniame aukšte, kitų – žemutiniame. Ir čia, norint sušvelninti triukšmą, didesnes investicijas reikėtų skirti langams“, – teigia Domas. Tinkami langai – hermetiški, ne vibruojantys.

Šilti tonai valdo žmonių emocijas

Penktas aspektas – sienų spalva. Ar į jūsų darbo vietą ateina žmonių? Būtent nuo to priklauso darbo zonos spalva. Esant teigiamui atsakymui svarbu suvaldyti ateinančių žmonių emocijas. Todėl patartina rinktis šiltus tonus, pavyzdžiui, gelsvus, rausvus, žalsvus.

Jeigu koncentruojamasi tik į darbą, reikia vadovautis anksčiau minėtu baldų spalvos pasirinkimo modeliu.