Po susitikimo su Jokūbu Laukaičiu (18 m.) pasijunti nesmagiai. Ir visai ne todėl, kad su juo būtų nemalonu bendrauti. Paprasčiausiai staiga pasijunti esantis baisus nevykėlis… Būdamas dar tik aštuoniolikos J. Laukaitis jau yra pasiekęs išties nemažai, tačiau išlieka kuklus ir paprastas. Savo jauno amžiaus jis irgi nesureikšmina, netgi paprašo, kad apie jį nekalbėtume – apie tai jau prirašyta pakankamai. Todėl pasišnekėjome apie informacines technologijas ir jo naujausią kūrinį – „Android“ aplikaciją, pavadintą „Pinaloc“.

„Informacinėmis technologijomis susidomėjau tikriausiai po pirmųjų savo sėkmingų verslų. Tai buvo elektroninė parduotuvė ir knygų leidykla. Supratau, ko reikia, kad verslas būtų didelis, ir mano vizija, patys tikslai pasikeitė“, – pradėjo pasakojimą jaunasis verslininkas.

Pasak jo, informacinės technologijos labiausiai patraukė universalumu: „Iš esmės sėdėdamas mažame miestelyje ar kaimelyje, ar net Vilniuje, kuris tikrai nėra didelis miestas pasaulio mastu, gali plėtoti verslą, skirtą visam pasauliui. Man tai buvo labai svarbu.

Pirmasis mūsų IT projektas buvo seforeceptai.lt, kur žmogus, atėjęs į tinklalapį, surašo savo turimus maisto produktus ir tinklalapis jam pasiūlo, ką pasiruošti. Šis projektas gal ir nėra didelis ar pakeisiantis pasaulį, bet vis tiek linksmas ir žmonėms patinka.“

J. Laukaitis pasakojo, kad naujam projektui ruošėsi ir apie jį mąstė gana ilgai. „Ilgai būriau komandą su mintimi, kad kursime IT verslą. Kelis mėnesius po kelias valandas diskutuodavome apie tai, ką norime daryti, kokią žmonėms kylančią problemą norime išspręsti ar suteikti naudos. Iš pradžių galvojome apie kelionių tinklalapį, kuriame žmonės rodytų nuotraukas, bet vėliau nusprendėme, kad galime sukurti gerokai įdomesnį produktą, kuris tiktų ne tik kompiuteriams, bet ir telefonams“, – prisiminė jis.

Taip ir gimė idėja sukurti aplikaciją išmaniesiems telefonams. Kūrėjai ją davė „Pinaloc“ vardą. Programos esmė gana paprasta – padėti žmonėms susikurti asmeninį pasaulio žemėlapį.

„Pagalvojome, kad kai kurie žmonės kambaryje kabinasi pasaulio žemėlapius, kuriame smeigtukais sužymi, kur buvo ar kur nori nuvykti. Kilo mintis sukurti savotišką žmogaus asmeninį pasaulio žemėlapį, kuriame kiekvienas smeigtukas žymėtų kurią nors tavo veiklą, patirtį ar pomėgį. Iš esmės idėja taip ir prasidėjo. Principas paprastas: tu nufotografuoji ką nors, kas tau įdomu, mūsų programa automatiškai randa konkrečią vietą, kurioje esi, tą nuotrauką gali aprašyti, pasidalyti per feisbuką ar tviterį ir ji jau atsiduria mūsų sistemoje. Būna taip, koks nors draugas nuvyksta kad ir į Afriką, padaro šimtą nuotraukų ir įkelia visas į feisbuką.

„Pinaloc“ leistų jums matyti, kokioje konkrečioje vietoje žmogus matė, pavyzdžiui, dramblį ar liūtą. Be to, nuvykęs į tą patį kraštą galėtum rasti tas pačias vietas pats. Su feisbuku nekonkuruojame, tiesiog manome, kad jį papildome arba kad jis papildo mus. Taip pat šiuo metu dirbame prie funkcijos, kuri leis matyti, kokie renginiai šiuo arba artimiausiu metu vyksta netoliese. Vadinasi, jeigu žmogus būtų mieste ir nežinotų, ką veikti, galėtų atsidaryti aplikaciją ir sužinoti, kur gali nueiti“, – apie programos koncepciją ir galimybes pasakojo J. Laukaitis.

Pasak jo, aplikacijos kūrimo procesas šiek tiek užtruko: „Galvoti apie patį produktą pradėjome praeitų metų gegužę ar birželį, o programavimo darbai prasidėjo rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Ilgokai keitėme kai kurias funkcijas, derinome jas, rinkomės geresnius sprendimus. Tai ilgokai užtruko ir susidarė aštuoni ar devyni mėnesiai darbo.“

Vis dėlto produktas beveik gatavas. Jau veikia bandomoji aplikacijos versija, o birželio arba liepos mėnesį bus paleista ir galutinė. Darbas nebūtų atliktas be geros komandos.

J. Laukaitis pasakojo komandą rinkęs ilgai ir atsakingai – turėjo net keliasdešimt susitikimų. „Renkant savo komandą man buvo svarbiausi trys kriterijai. Pirmas kriterijus – ar žmogus tiki mūsų idėja. Taip tiki, kad galėtų dėl jos dirbti ir naktimis, sapnuoti ją. Naują produktą išstumti į priekį labai sunku. Kliūčių visada yra ir, jeigu tu netiki idėja, nepasiseks.

Antras kriterijus – žmogus privalo būti savo srities profesionalas. Jeigu aš ieškau dizainerio, tai geriausio. Jeigu ieškau programuotojo, tai labiausiai patyrusio iš visų, kuriuos galiu rasti.

Trečias kriterijus – ar mes su tuo žmogumi sutariame, ar galime ir norime kartu dirbti. Jeigu tau nepatiks dirbti su tais žmonėmis ir kiekvieną dieną atėjęs į biurą nervinsiesi, kad nesusikalbi su bendradarbiais, tikėtina, kad toli nenuvažiusi. Manau, kad žmogiškasis faktorius yra pats svarbiausias“, – apie darbuotojų atrankos principus kalbėjo verslininkas.

Vaikinas įsitikinęs, kad darbuotojai yra didžiausias kompanijų turtas: „Visa širdimi tikiu, kad žmonės yra didžiausia kiekvienos kompanijos vertybė. Įmones kuria ne staklės, ne kompiuteriai, ne pastatai. Kompanijas kuria žmonės. Žmonės, kurie kuria produktus, reklamuoja, parduoda, taiso juos. Kiek esu pastebėjęs, ne visi Lietuvos verslininkai vertina žmogų taip, kaip turėtų. Aš tikiu ir tuo, kad žmonės neturėtų užsiimti verslu vien todėl, kad galėtų užsidirbti pinigų. Verslą kuriantys žmonės turėtų turėti aukštesnius tikslus, žinoti naudą, kurią atneša, arba tai, kokią problemą padeda spręsti.“

Paprašytas pakomentuoti labiausiai įsivyravusias išmaniųjų telefonų operacines sistemas „iPhone“ ir „Android“, J. Laukaitais pateikė nemažai skirtumų. „Apple“ buvo pirmoji kompanija, pagaminusi tikrą išmanųjį telefoną. Kai ji tai padarė, likusios kompanijos susivokė, kad galima eiti šita kryptimi. Paskui sekė „Google“, tokie gamintojai kaip „Motorola“, „Samsung“ irgi pradėjo juos gaminti. Jeigu žmonės nepirktų išmaniųjų telefonų, tokie gigantai tikrai nebūtų ten ėję. Lyginant „iPhone“ ir „Android“ galima pasakyti, kad „Apple“ produktas yra patikimesnis, nes kompanija gamina ir hardware, ir software, ir juos galima suderinti. Parašyta programa veikia visuose modeliuose. O „Android“ įdiegta daugybėje skirtingų hardware. Todėl rašydamas programas „Android“ kiekvienam skirtingam telefonui privalai atskirai priderinti savo aplikaciją. Iš esmės aplikacija, kuri veikia mano telefone, gali neveikti mano telefone arba kitaip atrodyti. Programuotojams „Android“ sistemos nepatinka, bet jos yra geros tuo, kad telefonai yra pigesni. Aišku, yra ir labai brangių, tačiau pasirinkimas gerokai didesnis. Todėl žmonės, kurie gal negalėtų įpirkti „iPhone“, gali įpirkti „Android“, – dėstė jis. „Pinaloc“ kol kas koncentruojasi į „Android“, bet verslininkas patikino, kad jau pradėta ir „iPhone“ versija. Kol kas „Pinaloc“ labiausiai domina Pietryčių Azijos rinka, kurioje jau dabar yra daug „Android“ ir ateityje jų tik daugės.

Galų gale kuo gi išmanieji telefonai yra tokie patrauklūs? J. Laukaitį žavi jų kompaktiškumas ir universalumas: „Žmonės, mano nuomone, išmaniuosius perka dėl to, kad tokiame mažame daikte telpa beveik viskas, ko reikia. Tam tikra prasme jis net gali pakeisti kompiuterį. Aišku, visų funkcijų neturės, bet tokius veiksmus kaip e. pašto ar socialinių tinklų tikrinimas tikrai leidžia lengvai atlikti. Be to, yra patogus, telpa kišenėje. Mano manymu, tai yra ateitis.“

J. Laukaitis pabrėžia sukaupęs dar palyginti mažai patirties. Vis dėlto, jo įsitikinimu, ėmusis verslo svarbus nuolatinis mokymosi procesas: „Svarbiausia yra tikėti sėkme. Taip pat niekada nenustoti mokytis iš savo klaidų, nes jų neišvengiamai darysi daug. Visada privalai judėti į priekį, niekada nepasiduoti. Mūsų gyvenimas trumpas ir duotas ne tam, kad praleistume jį gulėdami prie ežero ar sėdėdami prie televizoriaus. Tai tikrai neturi prasmės.“