Ar prisimenate, kaip dar mokykloje sukūrėte perspektyvų verslą ir turėjote iš naujo suskirstyti prioritetus bei paaiškinti tėvams, ką ir kodėl darote? Aš irgi neatsimenu… Mokyklos laikais aš dėliojau ateities planus, vis svarsčiau, kodėl Jai nepatinku, ir svajojau, kad universitete tai jau tikrai prasidės gyvenimas. Tačiau ne visi paaugliai tokie. Kai kurių ambicijos ir noras nuveikti ką nors reikšminga yra tokie stiprūs, kad į verslo pasaulį jie žengia nepalikę mokyklos suolo. Vieną spalio pavakarę susitikau su trimis tokiais jaunuoliais. Vaikinai tobulina paieškos sistemą „SearchNode“, skirtą elektroninėms parduotuvėms. Viskas klojasi taip gerai, kad mokykla vis labiau slenka į antrą planą. Su Luku Mikucku, Ringaudu Kalinausku ir Antanu Bakšiu pasikalbėjome apie verslą, mokyklą ir vargus su tėvais.

„SearchNode“ – ne pirmas verslas

Vaikinai sako, kad „SearchNode“ nebuvo pirmasis jų verslas. Pavyzdžiui, Lukas ir Antanas jau anksčiau buvo sukūrę elektroninę parduotuvę, todėl kai atsirado ši idėja, nesutriko. Jaunieji verslininkai jau žinojo, ką daro.

„Viskas buvo taip, kad sukūrėme elektroninę parduotuvę. Ten ir dabar šiek tiek prekiaujame. Viena didesnių problemų buvo paieška. Galvojome, kaip ją išspręsti. Kadangi sprendimų internete nelabai radome, svarstėme, kad gal tik mums taip. Vilniuje susipažinome su bendraminčiais, išsikalbėjome. Jie dirbo su viena didžiausių Lietuvos elektroninių parduotuvių ir jai kūrė paieškos sistemą, bet jau galvojo, kaip sukurti kažką didesnio, ką galėtų įsidiegti ir kitos parduotuvės. Kadangi nelabai turėjo tam laiko, prisidėjome mes. Pamatėme, kad elektroninėms parduotuvėms labai reikia tokios priemonės, nes žmonės per paiešką neranda to, ko ieško.

Elektroninė parduotuvė neturi nei laiko, nei resursų sukurti kažką tokio. Bandomąją versiją patikrinome vienoje didžiausių elektroninių parduotuvių Lietuvoje ir Latvijoje. Sulaukėme palankaus įvertinimo – jie pasakė, kad tai puikiai veikia, jų pardavimas auga, ir paprašė stabilios versijos. Taip viskas ir prasidėjo“, – apie „SearchNode“ pasakojo A. Bakšys.

Programos kūrėjams norėjosi į savo paieškos sistemą įdiegti tokias funkcijas, dėl kurių mėgstamas „Google“.

„Didžiausios kompanijos turi labai geras paieškas. Žmonės paieškos laukelyje ką nors gali įrašyti intuityviai, nelogiškai, bet vis tiek randa tai, ko nori. Tai sunkus uždavinys kitoms kompanijos. Galima sakyti, kad sukūrėme „Google“ analogą elektroninėms parduotuvėms.

Mūsų sistemoje žmonės gali ieškoti ir intuityviai. Pavyzdžiui, gali ieškoti ir skėčio, ir lietsargio. Paprastose paieškose, jeigu įrašysi „lietsargis“, o sistemoje prekė pavadinta „skėčiu“, nieko nerasi. Pas mus yra savotiškas dirbtinis intelektas. Yra penkios ar šešios funkcijos, kurios ir padaro paiešką tokią gerą. Pavyzdžiui, klaidų taisymas, paieškos pasiūlymai, įvairios navigacijos, žodžiu, sistema supranta, ko žmogus ieško. Tai sunkūs technologiniai sprendimai, bet elektroninėms parduotuvėms mes kuriame didelę vertę“, – teigė A. Bakšys.

Vaikinai pasiskirstę ir pareigomis. Kiekvienas daro tai, ką moka geriausiai.

„Pirmoji mūsų prekė buvo nešiojamieji telefonų krovikliai, kuriais telefoną gali įkrauti be elektros lizdo. Aš ir seniau užsiėmiau prekyba, padėdavau draugams kurti elektronines parduotuves. Su Luku esame klasės draugai nuo pirmos klasės, o kadangi jis programuoja, pasiūliau ką nors sukurti. Pradėjome šį tą konstruoti, sukūrėme parduotuvę. Kai atsirado „SearchNode“ idėja, prisidėjo Luko draugas Ringaudas. Dabar esame labai gerai susistygavę, puikiai sutariame. Aišku, pasiginčijame, bet dėl darbo reikalų. Lukas su Ringaudu daugiausia programuoja, kuria mūsų produktą, o aš dirbu labiau komercijos srity. Esu tarsi komercijos vadovas. Jie kuria produktą, o aš jį parduodu“, – sakė A. Bakšys.

Su tėvais kartais būna sunku

Jaunieji verslininkai pripažįsta, kad dėl verslo šiek tiek kenčia mokslai. Mokytojams tai paprastai labai nepatinka. Vis dėlto, anot A. Bakšio, greitai teks susitaikyti su mintimi, kad jauni žmonės nori būti nepriklausomi, ką nors kurti. „Mokytojai į mūsų veiklą žiūri skeptiškai. Jų nuomone, pirmiausia mokykla ir universitetas, o paskui jau gali bandyti ką nors daryti. Gal veikia užsilikęs sovietinis mentalitetas? Juk Silicio slėnyje 11–12 metų vaikai pradeda ką nors konstruoti, o aplinkiniai tai skatina. Deja, mūsų švietimo sistema nelabai skatina ką nors daryti, kurti.

O IT pasaulis greitai keičiasi. Pernai buvo vienaip, žiūrėk, šiemet jau visai kitaip. Viskas beprotišku greičiu juda į priekį. Galbūt aplinkiniai tiesiog nespėja kartu“, – svarstė pašnekovas.

Vaikinams tenka nuolat aiškinti savo tėvams, ką daro ir kodėl verslas yra svarbiau nei mokslai. Tai ne visada paprasta, be to, kiekvieno situacija yra skirtinga.

Pavyzdžiui, Ringaudą tėvai dažniausiai palaiko. „Mano tėvai leidžia pačiam viską reguliuoti, daug ką nuspręsti. Galima sakyti, augau savarankiškai. Jie daugiau duoda patarimus, o ne griežtai pasako, kad šiandien prie kompiuterio galiu sėdėti penkias valandas. Aš jiems paaiškinau ir jie supranta, ką darau. Jie supranta, kad tai rimta, o ne kokie kompiuteriniai žaidimai“, – pasakojo vaikinas.

Antanui pavargti tenka labiau. „Mano tėvai išsiskyrę. Mama supranta, kad kuriame rimtus dalykus, ir palaiko. Aišku, mokslai negali nukentėti. Iš tėčio pusės yra šiek tiek kitaip. Jis sako, kad mokslai turi būti pirmoje vietoje, o jau laisvu metu… Aišku, mokslai šiek tiek nukenčia. Gal ne tiek pažymiai, kiek lankomumas. Jis vis sako, kad be gero išsilavinimo būsiu šlavėjas. Tačiau aš visada stengiuosi paaiškinti, nuraminti“, – teigė Antanas.

Lukui kantrybės reikia daugiausiai. „Mano tėvai į verslą žiūri gana rimtai, bet iš kalbų suprantu, kad mokslus daug labiau vertina. Jie nori, kad verslas būtų mano hobis, o ne pagrindinė veikla. Anot jų, pirmiausiai mokslai, o verslą galima pratęsti baigus mokyklą. Aš bandau įpiršti kitokį mąstymą, sakau, kad reikia veikti dabar, o mokslai labai nenukentės… Mokyklą vis tiek juk baigsiu, o jei vietoj 100 per egzaminą gausiu 80, nebus tragedijos“, – įsitikinęs Lukas.

„Norime išvažiuoti į Silicio slėnį. Jeigu gerai dirbsime ir mums seksis, po dvejų ar trijų metų galėsime tai padaryti. Tai didžiausia ambicija. Labai smagu, kai ką nors padarai ir tau pasako, kad sukūrei gerą dalyką. Tai motyvuoja tobulėti. Kitų žmonių pripažinimas labai smagus. Kai kiekvieną dieną eini miegoti žinodamas, kad sukūrei ką nors gera, apima pasitenkinimas“, – teigė A. Bakšys.