Užsienyje norint patekti į renginį ar sporto varžybas kartais tenka pavargti, mat bilietai gali būti greitai išgraibstyti. Taigi tenka ieškoti būdų, kaip juos įsigyti. Viena galimybių – specialiai sukurtose platformose nusipirkti bilietą iš kitų žmonių. Panašią idėją Lietuvoje norėjo sukurti Alvydas Aleknavičius (33), kai prieš metus su žmona iš anksto nusipirkę koncerto bilietus vėliau nusprendė, kad nebegalės jų panaudoti, todėl turėjo jiems rasti naujus savininkus.

Užsitęsusios naujų bilietų šeimininkų paieškos socialiniame tinkle „Facebook“ ir per draugus pastūmėjo pagalvoti apie patogesnį būdą: „Paskutinę dieną keliaudami Australijoje svarstėme, ką grįžus namo reikės daryti su bilietais, ir pagalvojome, kad kitur yra, o pas mus nėra specialios platformos, kurioje žmonės, negalintys eiti į renginį, gali parduoti bilietus toje platformoje, o norintys eiti, bet nesuskubę įsigyti iš anksto gali juos nusipirkti. Viskas paprasta: vieni įkelia ir parduoda, kiti ateina, ieško ir perka.“

Taip pora nusprendė Lietuvoje įgyvendinti tai, kas jau veikia užsienyje. Po metus trukusio idėjos įgyvendinimo, šį spalį pradėjo veikti bilietų turgelis „Stickets.lt“. Kaip pasakoja A. Aleknavičius, tikslas buvo sukurti patogią sistemą: „Žmogus įkelia e. bilietą, nustato kainą, o pirkėjas ateina ir mato. Jei turi paprastą, ne e. bilietą, pardavėjas privalo išsiųsti registruotu paštu. Tam nurodytas laikotarpis.“

Gyvenimas per trumpas, kad visko bijotum. Vienintelis dalykas, kas gali blogo nutikti, – nepasiseks.

A. Aleknavičius

Didžiausi iššūkiai laukė teisės ir programavimo srityse

Pašnekovo teigimu, sunkiausias iššūkis buvo teisės srityje, mat reikėjo įsitikinti, ar tokia veikla nepažeis įstatymų. Teko konsultuotis su teisininkais, legalu tai ar ne, kaip nustatyti savo ir vartotojo atsakomybę. Užtruko ir pats programavimo procesas. Anglų filologiją baigęs A. Aleknavičius turėjo rasti programuotoją, kuris galėtų įgyvendinti kilusį sumanymą.

Be to, jam trūko ir vis dar nepakanka žinių įvairiose srityse. Pavyzdžiui, kaip įeiti į užsienio rinką, nuo ko pradėti? O kaip sudaryti strateginį planą? Kokią reklamą pasirinkti? Nors informacijos, atrodo, galima rasti internete, knygose arba pasikonsultuoti su draugais, pirmą kartą su tuo susiduriančiam pašnekovui vis dar kyla panašių klausimų.

„Dabar, žinoma, didesnis iššūkis – pritraukti vartotojus. Kadangi darome viską iš asmeninių lėšų, reklamai negalime skirti daug pinigų, taigi pagrindiniai įrankiai yra „Google AdWords“ ir „Facebook“, – sako idėjos kūrėjas ir skaičiuoja, kad šiuo metu puslapyje realių vartotojų, apsilankiusių per mėnesį, yra apie tūkstantį.

Sunku įtikinti, kad tai tikrai saugu ir patikima

A. Aleknavičius teigia, kad jo sumanymą aplinkiniai palankiai vertina, bet apie 90 proc. visų, kurie teigiamai atsiliepė, sunku įtikinti, kad tokia platforma yra tikrai saugus ir patikimas būdas parduoti ar įsigyti norimų bilietų. Pavyzdžiui, pardavėjams pinigai pervedami praėjus kelioms dienoms nuo pardavimo, o pirkėjai per tą laiką gali pasitikrinti, ar nekyla įtarimų dėl bilietų autentiškumo. Be to, žinomi pardavėjų asmeniniai duomenys.

Kad nebūtų piktnaudžiavimų verstis komercine veikla, teko pagalvoti, kaip reikėtų atbaidyti norinčiuosius pasipelnyti: „Vartotojas, parduodamas bilietą, nurodo jo originalią vertę. Esame nurodę 100 proc. limitą, kad negali daugiau uždėti. Tarkime, jei žmogus pirko bilietą už 100 litų, jis negali parduoti už kokius 500 litų, sistema tiesiog neleidžia įvesti tokio skaičiaus. Daugiausia šiuo atveju galėtų būti 200 litų. Manome, kad pradžiai toks saugiklis pakankamas, kuris žmogui, jei turėjo kokių išlaidų, jas padengtų, bet ir riboja antkainį. Aišku, galbūt dalį klientų prarasime, bet mūsų tikslas yra suteikti žmonėms vietą, platformą, kurioje galėtų parduoti, o ne užsiimti verslu.“

Stengėsi sukurti kainodarą, neatbaidančią klientų

Idėjos kūrėjas sako, kad panašiai platformai sukurti neturint programavimo įgūdžių reikėtų investuoti apie 20–30 tūkst. litų. Taip pat buvo pasirinkta minimaliai apmokestinti vartotojus. Ar tai juos atbaido? A. Aleknavičius nusiteikęs optimistiškai: „Be abejo, dalį atbaidys, bet žmonės dabar dinamiški, jiems reikia greičio, patogumo čia ir dabar. Už tą patogumą minimaliai susimokėti yra normalu. Visi pripratę prie nemokamų dalykų, bet patarlė byloja, kad nemokamas būna tik sūris spąstuose. Visada bus tokių, kurie liks nepatenkinti. Aš žiūriu į save: jei manau, kad verta susimokėti papildomus 10 litų ir neieškoti per skelbimus, neskambinėti ir negaišti laiko, tai atėjau, pamačiau ir pasiėmiau. Žmonės, gaudami kokybišką paslaugą, jei bilietas kainuoja 200 litų, nesuks galvos dėl papildomų 10 litų. Stengėmės padaryti tokią kainodarą, kuri neatbaidytų klientų.“

Reikia nebijoti: gyvenimas per trumpas, kad visko bijotum

„Stickets.lt“ kūrėjas pataria mažiau svarstyti, pavyks ar nepavyks idėją įgyvendinti, taip pat nebijoti daryti. Nesvarbu, kad galbūt tik viena iš dešimties idėjų būna sėkminga, užtat įgysi patirties, sako jis. O ką daryti, jei kamuoja baimė? „Prieš ketverius penkerius metus taip pat nebūčiau to pradėjęs. Buvo daug įvairių minčių, bet visada nugalėdavo baimė. Tačiau vienu metu supratau, jog gyvenimas per trumpas, kad visko bijotum. Vienintelis dalykas, kas gali blogo nutikti, – nepasiseks“, – motyvuoja pašnekovas.