Žmogui, dirbančiam savo mėgstamą darbą, visai nereikia dirbti. Šia sena tiesa verslininkas Tomas Kazlauskas tikriausiai nė kiek neabejoja. Nuo pat vaikystės žvejybą pamėgęs vyras daug metų svajojo apie verslą, kuris sujungtų jo pomėgį ir profesiją. Ta svajonė galiausiai išsipildė „Kimba.lt“ pavidalu. Šio socialinio tinklo žvejams kūrėjai užsibrėžė tikslą lengvai ir patogiai pateikti žvejams mėgėjams žinių, kuriomis gali pasigirti nebent profesionalai. Su T. Kazlausku pasikalbėjome apie aistrą žvejybai, verslą ir ateities ambicijas.

Su meškere jau nuo ankstyvos vaikystės

T. Kazlauskas pasakoja, kad žvejybos džiaugsmą atrado dar būdamas mažas vaikas. Tada atsiradusi aistra jo nepaleidžia iki šiol. „Mano gyvenime žvejyba atsirado nuo pat gimimo. Nuo vaikystės tai yra pagrindinis pomėgis. Visada mėgau leisti laiką gamtoje, o mėgstamiausia laisvalaikio forma buvo žūklė. Būdavo, kad grįžtu iš mokyklos, numetu kuprinę į kampą, paimu meškerę ir einu prie tvenkinio bandyti laimės. Sunku pasakyti, iš kur tas kabliukas. Gal įtakos turėjo tai, kad tėtis mėgo žvejoti. Nuo mažens dažnai būdavau gamtoje, tad atsirado natūrali meilė visoms gamtos formoms. Labai patiko tas žūklės azartas: žuvies paieškos, bandymas suprasti jos elgesį, kibimo laukimas. Tai buvo pagrindinis varikliukas“, – teigia pašnekovas.

Žvejodamas žmogus turi galimybę ne tik pagauti didžiulį laimikį, bet ir aiškiai pajusti gamtos didingumą, pagarbą jai. Pasak pašnekovo, tikro žvejo DNR pagarba gamtai tiesiog užkoduota. „Dauguma žvejų žūklę tikriausiai suvokia panašiai. Dėl to ir populiarėja kultūra „pagavai ir paleisk“, kai laimikis paleidžiamas atgal į vandenį, taip išreiškiant pagarbą ir atiduodant grąžą gamtai už tai, kad ji apdovanoja geromis emocijomis. Pagarba žuvims ir gamtai apskritai daugeliui žvejų tikrai yra įskiepyta. Šiais laikais žmogus nebežvejoja dėl išgyvenimo. Statistinis žmogus yra sotus kitaip, ir tai gal viena priežasčių, kodėl pradedama šiek tiek kitaip žiūrėti į pačią žvejybą, santykį su laimikiu“, – pasakoja jis.

Tikslas – pateikti išsamių žinių eiliniam žvejui

Sujungti pomėgį ir profesinį gyvenimą verslininkas sako norėjęs nuo pat vaikystės. Ilgokai laukė, tos vienintelės, tikrosios idėjos. Savaime suprantama, į galvą ji atėjo būtent žvejojant. „Kaip minėjau, nuo mažens man tai buvo svarbiausias pomėgis ir svajojau, kad jis taptų darbu, o nuo tos dienos nebereikėtų dirbti. Bandžiau tai susieti su savo specializacija, laukiau, kada ateis toji idėja, nes dirbtinai juk nieko neįmanoma padaryti. Gal prieš porą metų išvykome su draugais į žvejybą. Plaukiojome valtimi viename ežere ir tada įvyko tas nušvitimas. Kaip tik niekas nekibo ir valtyje buvęs rečiau žvejojantis draugas paklausė, kokį masalą jam reikėtų naudoti, kad ką nors pagautų. Tada ir suvokiau, kad nepažįstu to vandens telkinio. Atrodo, žvejoju nuo mažens, bet negaliu atsakyti į tokį, regis, paprastą klausimą“, – pripažįsta T. Kazlauskas.

Ilgokai ieškojau idėjos, kuriai galėčiau visiškai atsiduoti, atsiriboti nuo kitų veiklų ir tiesiog bandyti kažkiek pakeisti pasaulį. Šiuo atveju žvejų pasaulį. Tai suradau, ir dabar einame į priekį.

T. Kazlauskas

Kilo idėja sukurti žvejų socialinį tinklą, kuriame jie dalytųsi glausta informacija apie tai, kur, kada, koks ir kaip buvo pagautas laimikis. „Kimba.lt“ gautus duomenis susumuoja, apdoroja ir pateikia vertingą informaciją kitiems žvejams. „Žuvų elgesys yra susijęs su sudėtingais procesais, kuriuos ne visada lengva suprasti. Pavyzdžiui, lydekos viename vandens telkinyje gali visiškai nesimaitinti dėl tam tikrų procesų, o šalia esančiame telkinyje maitintis labai aktyviai, nes ten joms labai tinkamos sąlygos. O tos sąlygos gali būti labai įvairios. Pradedant meteorologinėmis sąlygomis ir baigiant vandens skaidrumu. Įgudę žvejai dėl to ir pagauna daugiau, nes remiasi savo patirtimi, šimtų, tūkstančių laimikių elgsena. Jie sukaupia patirtį ir instinktyviai žino, kur, kada ir ką reikia gaudyti. Statistinis žvejys tos informacijos neturi. Jo pažinimas yra gana paviršutinis. Mes ir bandome šią problemą išspręsti, t. y. suteikti tų žinių, kurios jį skiria nuo patyrusio žvejo“, – pasakoja pašnekovas.

Žiūri į JAV rinką

Šiuo metu „Kimba.lt“ jau turi beveik 20 tūkst. vartotojų. Vis dėlto T. Kazlauskas sako, kad į Lietuvą žiūrima kaip į bandomąją rinką. Projektas turi ir savo tarptautinį vardą „PinFishing.com“, su kuriuo bus braunamasi į užsienio rinkas. „Pagal ekonominius rodiklius, rinkos dydį mums vienareikšmiškai įdomiausia JAV rinka. Galima paminėti keletą reikšmingų skaičių. Lietuvos rinkoje turime apie 150 tūkst. žvejų. JAV jų yra apie 40 milijonų, ir jie per metus susijusioms prekėms išleidžia vidutiniškai po 1,5 tūkst. JAV dolerių. Tai jau šį tą rodo“, – dėsto „Kimba.lt“ įkūrėjas.

Pašnekovas teigia, kad niekas taip nemotyvuoja kurti ambicingų ateities planų kaip teigiami vartotojų atsiliepimai. Juk padėti pagauti daugiau bei geresnių laimikių ir yra projekto pagrindinis tikslas. „Visada stebėjome vartotojų reakcijas į savo siūlomą idėją. Gavome labai gerų atsiliepimų apie sukurtą koncepciją. Tai buvo papildoma motyvavimo priemonė judėti į priekį. Žinoma, mūsų projektas nepadengs visko. Liks tam tikrų dalykų, kuriuos žvejys turės atlikti savarankiškai. Ne veltui sakoma, jog, kad ir koks stebuklingas masalas būtų, jis pats žuvies ant kranto neiškels. Yra tam tikras procesas, kurį turi atlikti pats žvejys. Mes tiesiog stengiamės savo projektu pateikti tai, kas svarbiausia“, – sako pašnekovas.

Dabar „Kimba.lt“ jau yra pagrindinis T. Kazlausko darbas. Tačiau net ir tada, kai projektui reikėdavo aukoti laisvalaikį, to laiko nebūdavo gaila. Verslininkas tiesiog džiaugiasi, jog pagaliau sena vaikystės svajonė ima pildytis. „Galbūt tai nulėmė mano asmeninės savybės. Esu linkęs daryti daug. Negaliu sėdėti be veiklos. Turiu aktyviai ir prasmingai leisti laiką, nes tik tada jaučiuosi gerai, motyvuotai. Kaip jau minėjau, ilgokai ieškojau idėjos, kuriai galėčiau visiškai atsiduoti, atsiriboti nuo kitų veiklų ir tiesiog bandyti kažkiek pakeisti pasaulį. Šiuo atveju žvejų pasaulį. Tai suradau, ir dabar einame į priekį“, – teigia jis.