Arnoldas ir Tonetas Domeikos 2018 m. tapo Lietuvos asmeninio stalo teniso čempionato nugalėtojais. Pradėję nuo nekilnojamojo turto verslo, broliai netikėtai pasuko į maitinimo sritį ir sporto klube „Impuls“, kuriame anksčiau leido laiką treniruodamiesi, įkūrė greitai jau metus nuo veiklos pradžios skaičiuosiantį restoraną „Sushi broliai“.

 

Idėjos gimimas

Būdami profesionalūs sportininkai, broliai padėjo sporto klube „Impuls“ įrengti stalo teniso salę, taip pat organizuodavo turnyrus, treniruodavosi ir patys. Tuo metu klube veikė tik sulčių ir kavos baras bei niekuo neišsiskirianti kavinė. „Be to, buvome užsiminę vadovams, kad jei čia kada nors kažkas keistųsi, tai mes norėtume atidaryti savo verslą. Ir staiga vieną dieną mums pranešė, kad atsilaisvino patalpos“, – prisimena A. Domeika.

Tą dieną pradėti savo verslą broliai nusprendė spontaniškai – vos per 10 minučių, nes sušių restoranui nereikia didžiulių investicijų ir komandos, o broliai tuo metu jau turėjo sukaupę šiek tiek patirties versle, dirbdami su nekilnojamuoju turtu.

Sunkumai verslo pradžioje

Pati verslo pradžia, pasiruošimas, pasak pašnekovų, nebuvo sunkūs – atidaryti naują maitinimo įstaigą užtruko vos porą mėnesių. Abu broliai patikina, kad kurdami verslą išmoko labai daug, nors atidarius du restoranus vasaros pradžioje buvo tikrai nelengva.

„Supratome, kad reikės itin daug dirbti, ir tai tikrai nebuvo lengvas etapas, bet žinojome, kad tai užgrūdins. Tada buvome atidarę jau dvi vietas, buvo vasara, turėjome pasamdytus darbuotojus, o antrasis restoranas nuolat veikė nuostolingai ir žinojome, kad nebus įmanoma sumokėti atlyginimų. O juk ir savo šeimas turėjome išlaikyti“, – sudėtingą laikotarpį prisimena A. ir T. Domeikos.

Uždarius antrąjį restoraną, buvo nuspręsta palikti tik vieną. Tuomet broliai patys užsimovė pirštines, atsistojo prie baro ir ėmė gaminti sušius. „Stengiamės čia kurti jaukią atmosferą. Mes su broliu labai mėgstame ir pabendrauti, ir pajuokauti su žmonėmis – jaučiamės čia kaip namie. Todėl žmonės ateina tiesiog kavos išgerti, pasikalbėti, aplankyti“, – mažo asmeninio verslo pranašumus vardija A. Domeika.

Iššūkiai dėl darbuotojų

Abu broliai sutaria, kad sunkiausia jiems buvo surasti tinkamus darbuotojus. „Daug yra išlepintų žmonių, kurie nori mažai dirbti ir daug uždirbti. O kai kuri savo verslą ir pats daug dirbi, to paties tikiesi ir iš kitų. Žinoma, negali pats dirbti visą laiką, tave turi kažkas pakeisti, bet surasti tinkamų tam specialistų maisto srityje yra tikrai sunku“, – neslepia T. Domeika.

 

„Viską, ką darome, darome su labai dideliu užsidegimu ir kruopštumu, atiduodame save maksimaliai.“

A. ir T. Domeikos.

 

Šiuo metu restorane, be jo įkūrėjų, dirba dar vienas žmogus, nors prieš metus dirbo net penki. „Tik praėjus metams, galime sau leisti darbuotoją ir pajėgiame jį išlaikyti“, – apie įvykusį pokytį pasakoja broliai.

Anot įkūrėjų, konkurencija šiuo metu yra didelė, bet dirbdami patys broliai stengiasi orientuotis į aukščiausią kokybę: „Mes viską, ką darome, darome su labai dideliu užsidegimu ir kruopštumu, atiduodame save maksimaliai ir stengiamės, kad viskas būtų kuo geriau.“

Motyvacija

Paklausus, kas padėjo įveikti sunkumus, broliai pirmiausia įvardija sportą, kuris išugdė charakterį. „Pamenu, paauglystėje – varžybų milijonas, saulė šviečia, o tu eini į salę sportuoti. Grįžti, ruoši pamokas, o visi tavo draugai žaidžia kieme. Tai, kai toks jaunas esi, širdį truputį skauda, bet aš žinojau, ką darau ir kad norėsiu taip daryti“, – pasakoja A. Domeika.

Taip pat abu brolius siekti savo tikslų ir nepasiduoti labai įkvėpė tėvai. „Jie mums labai daug pasakodavo apie gyvenimą, kad nebus lengva ir viską teks daryti patiems, tad mes jau žinojome, kad taip bus“, – atskleidžia broliai.

Įgyta patirtis

Pirmojo restorano uždarymo patirtis jauniems verslininkams nebuvo lengva, tačiau dabar jie ją laiko labai vertinga. „Iš klaidų reikia mokytis. Jei jų nebus, tai ir neišmoksi. Dabar daryčiau viską visai kitaip: kitu laiku, neatsidaryčiau vasarą, galbūt ne sporto klube. Apskritai čia buvo visi minusai, kokius tik galima sugalvoti: atidarėme naują restoraną vidury itin karštos vasaros, nežinomoje vietoje ir dar sporto klube“, – išmoktas pamokas prisimena A. Domeika.

Linkėjimas

Svarbiausia, kaip tvirtina abu broliai, neišsikelti per didelių tikslų pačioje pradžioje. „Manėme, kad taip greičiau išpopuliarėsime lyg „Hesburger“, kuris atėjo ne su vienu, o su 40 taškų. Todėl palinkėčiau pradėti nuo kažko mažo ir tada bandyti po truputį plėstis, o ne daryti kaip mes, kai nuo pat pradžių buvo labai dideli norai ir padarėme klaidą su dviem taškais“, – pataria T. ir A. Domeikos.