„Paprastai organizacijos, siekdamos tikslų, naudoja keletą pagrindinių strategijų: vienos nusprendžia mažinti kainas, kitos bando išsiskirti arba pasitiki savo kūrybiškumo galiomis ir tampa rinkos novatoriais. Kaip tiksliai pastebi šiuolaikinis strategijos ir inovacijų guru Peteris Fiskas, kiekviena organizacija turi puikiai valdyti visas tris sritis, tačiau dėmesį ir pastangas telkti reikėtų toje, kuri labiausiai atitinka įmonės galimybes bei formuoja konkurencinį pranašumą“, – sako „TMD Partners“ vadovaujantysis partneris, konsultantas Vilius Žemaitis ir pasidalija patirtimi, kaip skatinti naujoves įmonėje.

Naujos idėjos kaina

„Būti inovacijų lyderiu reiškia diktuoti verslo madas, būti vienu žingsniu priekyje. Jei naujovė pasiteisina, įmonė skaičiuoja finansinį pelną, formuoja teigiamą reputaciją, didina kapitalą. Tai daro įtaką vartotojams, akcininkams, investuotojams, augina organizacijos vertę ir duoda papildomos grąžos, – tikina specialistas ir priduria: – Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė.

Klaida tikėtis, kad idėja iš karto bus tobula. Idėjų slopinimas yra susijęs ir su įmonės kultūra.

V. Žemaitis

Inovacijų lyderio strategija bene imliausia finansiniams resursams, kurių reikės kiekviename žingsnyje. Jei esate novatoriška įmonė, turėsite susitaikyti su kopijavimo gausa. Rinkoje greitai atsiras jūsų idėjos plagiatų ar pakaitalų, kurie klaidins vartotojus, o jums teks investuoti papildomų lėšų į savo produktų ar paslaugų pristatymą. Vartotojų, kurie nedelsdami išbando naujovę rinkoje, yra vos 5 procentai. Kitus teks įtikinti ir įgyti jų pasitikėjimą. Būtinos ženklios finansinės lėšos produktams kurti, išbandyti, tobulinti.

Tai reiškia, kad teks investuoti į tinkamų darbuotojų, paiešką, jų kūrybiškumo tobulinimą. Laikas – dar vienas matmuo, kuriam prireiks papildomų novatoriškos įmonės pastangų jį valdyti. Ir kol jūsų konkurentas manipuliuos kaina bei džiaugsis trumpalaikiu pelnu, jums teks kantriai laukti savosios investicijos rezultatų. Įvertinus tai, kad nauja idėja ar produktas gali ir nepasiteisinti, tampa aišku, jog ši strategija pagrįsta gera rizikos doze“, – apie tai, kas laukia augti ir tobulėti norinčios įmonės pasakoja specialistas.

Svarbiausia – noras kurti

Pašnekovas įsitikinęs – naujos idėjos, paslaugos ar produktai negimsta iš niekur. Tam, kad jie atsirastų, reikia kūrybiškų minčių bei tinkamų sąlygų. Novatoriškoje įmonėje dirbantys žmonės turi būti atviri naujai patirčiai – tik tuomet jie laisvai priims ir vertins kiekvieną idėją ar mintį, nenaudodami gynybinių reakcijų, nevaržydami savęs stereotipų rėmais. Visa tai, esą, gimsta laisvoje, ramioje socialinėje ir fizinėje aplinkoje, kurioje žmogus gali savo dėmesį sukaupti į kuriamą sprendimą.

„Tačiau svarbiausia inovacijos atsiradimo sąlyga – vidinis polėkis. Esminis šios sąlygos ypatumas yra tas, kad kuriama dėl to, jog tai svarbu pačiam kūrėjui. Darbuotojas, vadovas turi būti suinteresuotas rasti ir priimti netradicinį sprendimą. Tai galima laikyti kūrėjo aistra ar tiesiog motyvacija. Reikia ir specialių įgūdžių veikti kūrybiškai. Galų gale reikia turėti elementarių tam tikros srities žinių, kurios dažniausiai yra kūrybiškų sprendimų pagrindas tam tikroje veiklos srityje. Visų šių elementų derinimas veda į naują potyrį, rezultatą“, – apie kūrybiškumą ir inovatyvumą dėsto V. Žemaitis.

Kaip leisti sau ir kitiems būti kūrybingiems?

Pašnekovas išvardija: „Pirmiausia reikia turėti labai aiškias sritis, kuriose mums reikia naujų idėjų. Antra, suteikti sau ir kitiems tinkamą aplinką. Kūrybiškumui reikia, kad žmonės atsipalaiduotų, būtų ramūs. Stresas ir didelis darbo krūvis – priešingybė kūrybiškumui. Reikėtų paieškoti netradicinės aplinkos. Taip pat reikia laiko. Negalime sakyti: „Noriu iš tavęs idėjų, bet tu dirbk 120 proc. savo darbą ir naktį miegodamas pagalvok apie šitą situaciją ir atnešk man idėjų.“ Taip nebūna. Taip pat kūrybingumą paskatina, kai pastebime ir įvertiname žmogaus pastangas.“

Kaip nežudyti idėjų?

„Dažnai vadovai nepasako darbuotojams, kuriose srityse idėjos reikalingos. Kitas dalykas – žmonės, renkantys idėjas, turi būti nusiteikę procesui: pirminė mintis, kuri ateis iš vieno ar kito žmogaus, turės nukeliauti ilgą kelią, kol ji taps inovacija ir atneš apčiuopiamą rezultatą. Klaida tikėtis, kad idėja iš karto bus tobula, – tikina V. Žemaitis. – Idėjų slopinimas yra susijęs ir su įmonės kultūra. Yra bendrovių, kurios skatina kūrybiškumą, kitos – slopina. Todėl ten, kur geras darbas yra būti tiksliam ir laikytis instrukcijų, kūrybingi žmonės neturi ką veikti.“

„Kai mes ateiname su idėja, pirmas žingsnis – parodyti problemą. Pavyzdžiui, jau kurį laiką pastebite, kad jūsų darbe klientai skundžiasi didelėmis eilėmis, jie yra pikti, nepatenkinti ir nepasitenkinimą išlieja ant darbuotojų, kurie juos aptarnauja. Antruoju žingsniu parodote galimas arba esamas neigiamas pasekmes, kurios yra ar nutiks, jei nieko nekeisite. Tie nepatenkinti žmonės, kuriuos matote eilėse, yra jūsų klientai. Jei situacija nesikeis, jie gali pasirinkti įmonės konkurentus. Be to, dėl nemalonių darbo sąlygų, nuolatinių skundų gali kristi darbuotojų motyvacija, bus sudėtinga išlaikyti žmones tokiame darbe.

Trečias žingsnis – pasakyti, kad matote išeitį problemai spręsti. Trumpai nusakykite pagrindinę mintį. Ketvirtas žingsnis – parodyti visas kitas įmanomas alternatyvas, kurias apgalvojote. Taip parodote, kad nepasirinkote pirmo į galvą šovusio sprendimo, bet apsvarstėte daugybę ir išrinkote geriausią, įvardijate savo idėjos pranašumus kitų idėjų atžvilgiu. Galiausiai penktas žingsnis – parodyti, kokį teigiamą efektą duos idėjos įgyvendinimas. Mūsų aptariamu atveju galima sakyti, kad sumažės klientų eilės, taip pat sprendimas sustiprins darbuotojų ir klientų bendradarbiavimą, darbuotojų pasitenkinimą darbu ir pan.“, – tikina „TMD Partners“ vadovaujantysis partneris V. Žemaitis.