Prieš keletą dešimtmečių režisūros ir renginių organizavimo specialybę įgijusi, iš mažo Aušgirių kaimelio, greta Tauragės, kilusi ir dabar Vilniuje gyvenanti Birutė Ambložiejė (55) pirmuosius dešimt metų dirbo kultūros srityje. „Lietuvoje vykstant nepriklausomybės virsmui, keitėsi ir darbai, ir profesiniai įgūdžiai, kol vieną dieną stabtelėjau. Pravėrusi stalčių ir nušluosčiusi dulkes nuo diplomo supratau – laikas! Kada, jei ne dabar?“ – prisimena ji ir prisipažįsta, kad užtruko, kol pati patikėjo prieš aštuonerius metus kilusia idėja imtis gedulingų renginių srities. Antrus metus veikiančios įmonės „Renginių ratas“ įkūrėja sako, kad ją persekiojo abejonės: ar tokia paslauga išvis reikalinga, ar sugebės suvaldyti savo emocijas, ar gedinčiųjų skausmo neparsineš į namus?

 

Gedulingi renginiai – paslauga be konkurencijos

Visoje Lietuvoje dirbanti moteris, laidotuvių, šermenų, gedulingų pietų ir metinių vedėja, filmų „In memoriam“ kūrėja, pabrėžia, kad tokiai veiklai, kokios ėmėsi ji, būtinas psichologinis pasirengimas, savianalizė, savikritika ir ypač subtili kūryba. „Nors ir sakoma, kad svetimo skausmo nebūna, tačiau kai esi akistatoje su netektimi, skausmu ir ašaromis, nėra paprasta atsistoti prieš gedinčiuosius ir skleisti ramybę kūno kalba, balsu ir emociškai… Mano tikslas – apkabinti gedinčiuosius tokiu žodžiu, kuriuo patikėtų, kuris teiktų rimtį, susitaikymą ir viltį rytdienai, – savo patirtimi dalijasi B. Ambložiejė. – Po kiekvieno gedulingo renginio prašydavau pasidalyti ne tuo, kas buvo gerai, o atvirkščiai. Už kiekvieną kritikos žodį dėkojau ir priėmiau kaip pamoką. Taip save auginau ir tebeauginu.“

Gedulingų pietų, šermenų metu moteris sako pasitelkianti viltį teikiančią filosofiją, poeziją, prozą. „Dar kartą prisimenamas velionio gyvenimas, jo pasiekimai, išgyventi įvykiai… Vėliau prakalbinu gedinčiuosius, jie pasidalija savos draugystės, giminystės įvykiais, nuotykiais ir prisiminimais, kas tinkamai įprasmina gedulingus pietus ar metines. Juk į gedulingus pietus žmonės susiburia ne todėl, kad alkani, o tam, kad apkabintų vienas kitą, susiglaustų prisiminimais. Žmogus gyvas tol, kol mes prisimename ir kalbame apie jį“, – sako pašnekovė.

Didžiausia investicija – 20 metų sceninė patirtis

 

„Ši paslauga – tai mano kūrybos vaisius. Aš net neturiu galimybės į ką nors lygiuotis, juolab kopijuoti.“

B. Ambložiejė

 

Savo idėja nuo ryto iki vakaro gyvenanti moteris teigia, kad ilgametė patirtis scenoje jai naudinga: „Užgrūdino mano emocijas ir supratau, kad esu reikalinga ir gedintiesiems. Tai kur kas subtilesnė ir prasmingesnė nei pramoginė veikla.“

B. Ambložiejė pati savimi patikėjo, o dabar jai svarbu, kad šia jos teikiama, ypač jautria, subtilia paslauga patikėtų ir Lietuva. „Esu pasiryžusi suburti komandą, paruošti žmones. Tegu viltingas žodis būna suprastas ir reikalingas daugeliui, – sako ji ir atvirai pripažįsta, kad šiai paslaugai konkurencijos nėra. – Ši paslauga – tai mano kūrybos vaisius. Aš net neturiu galimybės į ką nors lygiuotis, juolab kopijuoti. Tikėtina, kad tokios paslaugos šiandien niekas neteikia, aš bent nesu mačiusi.“

Pašnekovės teigimu, piniginės investicijos veiklai pradėti buvo minimalios. Tam tikslui ji įsigijo profesionalią garso įrangą – įgarsina filmus „In memoriam“, o gedulingų susėdimų metu ramiu muzikiniu fonu išsklaido spengiančią tylą. Tai tik techninė dalis. Didžiausia investicija – 20 metų sceninė patirtis. Ji neįkainojama ir nenuperkama, o užgyvenama – tuo įsitikinusi B. Ambložiejė, apie kurios paslaugas žinia sklinda iš lūpų į lūpas, „Facebook“ puslapio, reklaminių skrajučių, straipsnių, TV ir radijo laidų.

Reikėjo subręsti ir užaugti

Netradicinio verslo savininkė sako, kad dauguma maišo laidojimo paslaugų organizavimą ir gedulingų apeigų vedimą. „Organizatorių Lietuvoje apstu, be jų pagalbos būtų sunku įsivaizduoti šiandienos laidotuves. Mano veikla tik papildo gedulo rūmų laidojimo paslaugų paketą – gedulingų apeigų vedėjos ir filmų „In memoriam“ kūrimo paslaugomis.

B. Ambložiejė – ne tik diplomuota renginių vedėja, bet ir profesionali videografė. Jos archyve dešimtys proginių, dokumentinių, reklaminių vaizdo klipų ir filmų, o 2010 m. filmų konkurse „Mūsų akimirkos“ jos sukurtas filmas laimėjo antrąją vietą. „Tik dabar susimąsčiau, – sako pašnekovė, – kad pirmasis filmas, gimęs dar 2003 m., buvo ne proginis, o „In memoriam“, tik tuomet nežinojau, kad po 15 metų grįšiu prie šio žanro. Ko gero, tam reikėjo labiau subręsti, užaugti…“

Siekia ramaus subtilumo

Moteris bendradarbiauja ir su profesionaliais muzikos atlikėjais bei solistais. Šermenų metu skambantis gyvas arfos, violončelės, gitaros ar akordeono garsas suteikia ramaus subtilumo. „Solistų atliekamos giesmės, romansai ar šiuolaikiniai kūrinai, kurių pageidauja artimieji, taip pat ramybe užpildo gedinčiųjų širdis.

„Ypač reikalinga jaučiuosi, kai artimieji yra skirtingų religijų. Tuomet mano neutralus vedėjos vaidmuo leidžia visiems gedintiesiems jaustis patogiai. Kapinėse artimiesiems kalbėti taip pat sunku, dažnai net misija neįmanoma. Daugelis kreipiasi su prašymu atlikti ir šią misiją, tarti paskutinį atsisveikinimo žodį, padėkoti ir pakviesti gedulingų pietų. Vis dažniau mano paslaugą renkasi asmenys, netikintys į Dievą, nepriklausantys jokiai religinei bendruomenei arba vykdantys netikinčio velionio valią. Tokia laidojimo paslauga vykdoma be kunigo, tik aš ir gedintieji“, – praktinius darbo niuansus atskleidžia laidojimo ritualų atstovė.

Įsiklausyk į dieną

„Kažkada išgirsta frazė „Įsiklausyk į dieną, ji diktuoja naujoves“ įstrigo mintyse. Įsiklausiau. Pats gyvenimas padiktavo idėją naujai veiklos krypčiai, kurią pavadinau „Apkabinsiu žodžiu“. Šios idėjos vedama 2018 m. iš pajūrio atvykau į Vilnių. Šiame krašte vis populiaresni tampa filmai „In memoriam“, fotokoliažai. Kuriu juos. Kiekvienas jų savitas, kaip ir pats žmogus. Visuomet įsiklausau į artimųjų pageidavimus. Dažniausias pageidavimas – išskirtinis velionio mėgstamos muzikos, garso takelis. O jis būna pats įvairiausias: nuo sunkaus roko iki paties velionio atliekamų dainų. Įdomiausia tai, kad ir kaip keistai nuskamba gedinčių namiškių pageidaujamos muzikos sąrašas, visgi filme visi garsai atranda savo vietą ir sukelia gana šiltų emocijų. Filmai „In memoriam“ dažniausiai rodomi per šermenis, vėliau ir per metines. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, tai gyvas metraštis, turintis išliekamąją vertę giminei, šeimai, vaikams ir vaikaičiams“, – prisiminimų svarbą pabrėžia B. Ambložiejė. Nors filmų „In memoriam“, laidotuvių, šermenų, gedulingų pietų ir metinių vedimo paslauga vis dar naujiena Lietuvoje, pašnekovė visa širdimi tiki, kad ji taps suprantama ir reikalinga kiekvienam, kuris norės prasmingai išlydėti savo artimąjį.

Įmonės „Renginių ratas“ įkūrėja skaitytojams ir pradedantiesiems savo verslą linki remtis sena išmintimi: „Atraskite mėgstamą darbą ir nė dienos nereikės dirbti. Man šis jausmas pažįstamas, aš taip gyvenu. Tai didžiulė laimė!“