Norėčiau prekiauti internetu iš sėklų pačios užaugintais augalais (pvz. levandomis).Kokia veiklos forma tinka?

Žinių bazė

2013.08.30

Žemės turiu. Yra šiltnamis (20 kv. m.) Kokie teisės aktai reglamentuotų augalų auginimo ir pardavinėjimo veiklą?

Temos: .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Anonimas

„bzn start” įkūrėja, vadovė. / UAB „Glaveckaitė Media”

Publikavimo data: 2013-08-30 13:34

Jūsų nurodyta ūkine – komercine veikla (prekyba internetu) galite verstis tiek įregistravus individualią veiklą (individuali veikla pagal pažymą), tiek įsteigus...

Publikavimo data: 2013-08-30 13:34

Jūsų nurodyta ūkine – komercine veikla (prekyba internetu) galite verstis tiek įregistravus individualią veiklą (individuali veikla pagal pažymą), tiek įsteigus juridinį asmenį – individualią įmonę, mažąją bendriją ar uždarąją akcinę bendrovę. Konkrečios verslo vystymo veiklos teisinės formos pasirinkimą lemia daugelis aplinkybių, pavyzdžiui, investicijų dydis, planuojamos gauti pajamos, veiklos rizika ir pan.

Jeigu nuspręstumėte steigti juridinį asmenį, reikėtų atsižvelgti į tai, kad steigiant individualią įmonę nėra sudaromas įstatinis kapitalas, o jos steigėju gali būti tik fizinis asmuo; steigiant mažąją bendriją, jos steigėju(-ais) gali būti taip pat tik fiziniai asmenys (ne daugiau nei 10 narių) ir įstatinis kapitalas taip pat nėra būtinas. Jeigu nuspręstumėte steigti uždarąją akcinę bendrovę, tuomet turėtumėte suformuoti ne mažesnį nei 10.000,00 Lt įstatinį kapitalą. Paminėtina, kad mažosios bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės privalumas yra tas, kad tai ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tai reiškia, kad šio juridinio asmens savininkas (akcininkas) neatsako už įmonės prievoles savo asmeniniu turtu. Tuo tarpu vykdant individualią veiklą arba įsteigus individualią įmonę, asmuo už individualios veiklos vykdymo metu atsiradusias prievoles ar individualios įmonės prievoles atsako savo asmeniniu turtu. Vertinant Jūsų pateiktą klausimą-situaciją, manytume, kad vykdant Jūsų nurodytą ūkinę-komercinę veiklą, rekomenduotume įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą, arba įsteigti mažąją bendriją.

Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato specialius reikalavimus augalų auginimui tuo atveju, jei užsiimtumėte genetiškai modifikuotų, nuodingų ar psichotropinių medžiagų turinčių, ar vaistinių augalų auginimu. O Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatos draudžia Lietuvoje auginti visų rūšių kanapes, opijines aguonas bei kokamedžius. Visgi, jei auginsite ir pardavinėsite augalus, nepatenkančius į nurodytas kategorijas, tuomet specialių reikalavimų tokių augalų auginimui teisės aktai nenustato.
Be to – išauginti ir vėliau parduodami augalai būtų laikytini prekėmis. Prekių mažmeninę prekybą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintos „Mažmeninės prekybos taisyklės“, kurios nustato bendruosius mažmeninės prekybos organizavimo reikalavimus, pardavėjo teises ir pareigas. Atkreipiame dėmesį, kad pardavėjas turi pareigą parduoti saugias ir tinkamos kokybės prekes, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi būti tinkamai paženklintos. Prekių ženklinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės.
Kadangi prekyba užsiimsite elektroninėje erdvėje, reikėtų atsižvelgti į pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo specifiką internete. Sutarčių sudarymą internetu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos „Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės“. Taisyklėse numatyti reikalavimai pateikiamai informacijai, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, daiktų perdavimo ir paslaugų teikimo ypatumai, ryšio priemonių naudojimo apribojimai bei sutarties atsisakymo galimybės.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 str. 4 d., pardavėjas privalo iki sutarties sudarymo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą informaciją, kurioje privalo būti nurodyta: (1) duomenys apie pardavėją; (2) daikto pagrindinės savybės; (3) pardavimo kaina; (4) daikto pristatymo kaina; (5) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka; (6) pirkėjo teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.367 straipsnio taisykles įgyvendinimo tvarka; (7) naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie skaičiuojami kitaip nei įprasta; (8) laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja; (9) mažiausia sutarties trukmė, kai yra sudaroma sutartis dėl nuolatinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 str. 6 d., pardavėjas turi pareigą iki sutarties sudarymo raštu pateikti pirkėjui šią informaciją: (1) siūlomą daiktą (pavadinimas, pagrindinės savybės); (2) pardavėją; nurodoma, kur ir kam pirkėjas gali adresuoti bet kokį skundą; (3) pirkėjo teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.367 straipsnio taisykles įgyvendinimo tvarką; (4) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką, pardavėjo teikiamas daikto priežiūros paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos; (5) sutarties atsisakymo sąlygas, jeigu sutartis neterminuota arba ilgesnė nei vieneriems metams. Atsižvelgdami į tai, kad ši informacija turi būti pateikta raštu, rekomenduojame nurodyti šią informaciją interneto svetainėje, kurioje bus pardavinėjamos prekės. 

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.