Kokių dokumentų reikia, norint užsiimti poilsio parkų veikla (be apgyvendinimo paslaugų)?

Atsakant į Jūsų pateiktą klausimą pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia yra pagrindinė Jūsų žemės sklypo naudojimo paskirtis. Paprastai tariant, turime žinoti kam žemė gali būti naudojama, tai pat kokia veikla joje gali būti vystoma. Be to, svarbu, kad būtumėte to žemės sklypo savininkas ar turėtumėte savininko sutikimą planuojamai veiklai. Pagrindinė žemės naudojimo kryptis numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kur turėtų būti nurodomos šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Taip pat būtina patikrinti, ar įstatymais ir Vyriausybės nutarimais  sklypui nėra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kadangi teritorija apaugusi medžiais, logiška būtų manyti, kad tai gali būti miškas, parkas arba privačioje žemėje kaime esančios medžių grupės, kurios nepriskiriamos miškams. Jeigu pramogų parką norite įkurti privačioje miškų ūkio paskirties žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus. Mažiausiai rūpesčių pramogų parką būtų įrengti IV grupei priskiriamame privačiame ūkinės paskirties miške, kadangi tai nėra rezervatinis,  specialios paskirties ar apsauginis miškas. Gauti leidimus vykdyti veiklą kitoms grupėms priskiriamuose privačiuose ūkinės paskirties miškuose yra sudėtinga. Privačių miškų savininkai IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsiavietes su miško baldais ir nakvynės vietomis, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, todėl norint miške įrengti sūpynes, lipynes ir pan. reikėtų gauti valdos miškotvarkos projektą. Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai, numatyti miškotvarkos projektuose. Taip pat reikėtų laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, 1997 m. liepos 24 d. Nr. 799 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų poįstatyminių teisės aktų, kurie reguliuoja miško augmenijos priežiūrą, naudojimą, asmenų veiklą ir lankymąsi miške. Privačiuose ūkinės paskirties miškuose leidžiama tiek kirsti medieną, tiek ir vykdyti kitokią įstatyme numatytą veiklą, susijusią su ūkine veikla miške. Manytina, jog minėtos grupės miško eksploatavimas pramogų parko tikslams anaiptol nėra tokio intensyvaus poveikio veikla gamtai kaip miško iškirtimas, todėl  tiek žmonių lankymasis pramogų parke, tiek ir parko laipiojimo įrangos sumontavimas, mūsų nuomone, neturėtų pažeisti aplinkos apsaugos teisės normų. Jeigu pramogų parką norite įkurti ne miško teritorijoje. Kaip jau minėta, galimas atvejis, kad pramogų parkas yra kuriamas ne miške, bet, tarkime, asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype, kuriame auga pavieniai medžiai ar medžių grupės. Tokiu žemės želdinių (šiuo atveju medžių) savininkas ar valdytojas, privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, turi teisę tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Klausime minėjote, jog sodyboje auga ąžuolai. Ąžuolas yra vienas iš tų medžių, kuris poįstatyminiuose aktuose numatytais atvejais patenka į saugomos augmenijos sritį, todėl būtina patikrinti ar Jūsų sodybos teritorijoje augantys ąžuolai nepatenka į  2008 m. kovo 12 d. Nr. 206 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, sąrašą (punktai 3.10 – 3.12). Tokiu atveju, tvirtinti sūpynes, laipiojimo įrenginius prie ąžuolų gali būti draudžiama. Leidimas nereikalingas, jeigu privačia nuosavybės teise valdomame žemės sklype supynės ir panašūs tokio pobūdžio įrenginiai statomi ant žemės. Dėl verslo liudijimo. Lietuvos Respublikoje gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą (toliau – individuali veikla pagal pažymą), arba įsigyti verslo liudijimą iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos rūšies, kuri yra Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 (Žin., 2002, Nr. 112-4992). Remiantis minėto Sąrašo 32 punktu, asmeniui, norinčiam verstis poilsio ar pramogų parkų veikla (be apgyvendinimo paslaugų) pakanka verslo liudijimo. Pažymime, jog verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė arba kitas juridinis asmuo, rūšių. Be to, jeigu pramogų parkas būtų ekstremalaus pobūdžio, t. y. parke būtų įvairūs nusileidimai, pasikėlimai į didelį aukštį, laipiojimai dideliame aukštyje pakabintais lynais, kopėčiomis ir kitos panašaus pobūdžio padidinto pavojingumo pramogos, tuomet su parko lankytojais reikėtų sudaryti saugaus elgesio pramogų parke sutartį (aptarti pramogų parko lankytojų atsakomybę, lankytojų draudimo klausimus, sutarties nutraukimo atvejus, jei asmuo nesilaiko parko saugaus elgesio taisyklių ir kt.), parengti pramogų parko saugaus elgesio taisykles ir su jomis supažindinti kiekvieną lankytoją, kuris naudosis parke teikiamomis paslaugomis.