...

Kokią verslo formą rinktis pardavinėjant knygą?

Žinių bazė

2013.04.04

Sveiki, netrukus išleisiu knygą, kuri bus pardavinėjama tik internetu. Kokia geriausia forma įteisinti veiklą? Verslo liudijimas, IĮ ar dar kas nors?

Temos: .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Publikavimo data: 2020-01-03 11:10

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad Jūsų nurodyta ūkine – komercine veikla (prekyba internetu) turi teisę verstis asmenys, įregistravę individualią...

Publikavimo data: 2020-01-03 11:10

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad Jūsų nurodyta ūkine – komercine veikla (prekyba internetu) turi teisę verstis asmenys, įregistravę individualią veiklą (individualia veikla pagal pažymą). Tačiau asmenys neturi teisės verstis prekyba internetu su verslo liudijimu, kadangi tokia veikla nėra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797  patvirtintame individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše. Reikia pažymėti, kad individualios veiklos pajamos, apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu. Šis mokestis skaičiuojamas ir mokamas nuo gautų pajamų, iš jų atėmus patirtas išlaidas, tačiau visos išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais. Individualią veiklą vykdantys gyventojai taip pat moka privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nedraudžia fiziniams asmenims verstis prekyba internetu neįregistravus juridinio asmens, todėl Jūsų nurodyta veikla gelėtų būti vykdoma tiek įregistravus individualią veiklą, tiek įsteigus juridinį asmenį – individualią įmonę, mažąją bendriją ar uždarąją akcinę bendrovę. Pažymime, kad individualios įmonės steigėju gali būti tik fizinis asmuo, steigiant individualią įmonę įstatinis kapitalas nesudaromas. Steigiant mažąją bendriją, jos steigėjais gali būti taip pat tik fiziniai asmenys, mažosios bendrijos narių negali būti daugiau nei 10 (dešimt), įstatinis kapitalas taip nesudaromas. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę, jos steigėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat turi būti suformuotas įstatinis kapitalas, ne mažesnis nei 10.000,00 Lt. Reikia pažymėti, kad mažoji bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tai reiškia, kad šio juridinio asmens savininkas (akcininkas) neatsako už įmonės prievoles savo asmeniniu turtu. Tuo tarpu vykdant individualią veiklą arba įsteigus individualią įmonę, asmuo už individualios veiklos vykdymo metu atsiradusias prievoles ar individualios įmonės prievoles atsako savo asmeniniu turtu. Atkreipiame dėmesį, kad prekių mažmeninę prekybą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintos „Mažmeninės prekybos taisyklės“, kurios nustato bendruosius mažmeninės prekybos organizavimo reikalavimus, pardavėjo teises ir pareigas. Atkreipiame dėmesį, kad pardavėjas privalo turėti prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, taip pat pardavinėti tik teisės aktų nustatyta tvarka paženklintas prekes. Prekių ženklinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės. Svarbu pažymėti, kad sutarčių sudarymą elektroniniu būdu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos „Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės“. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 str. 4 d., pardavėjas privalo iki sutarties sudarymo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą informaciją, kurioje privalo būti nurodyta: (1) duomenys apie pardavėją; (2) daikto pagrindinės savybės; (3) pardavimo kaina; (4) daikto pristatymo kaina; (5) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka; (6) pirkėjo teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.367 straipsnio taisykles įgyvendinimo tvarka; (7) naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie skaičiuojami kitaip nei įprasta; (8) laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja; (9) mažiausia sutarties trukmė, kai yra sudaroma sutartis dėl nuolatinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 str. 6 d., pardavėjas turi pareigą iki sutarties sudarymo raštu pateikti pirkėjui šią informaciją: (1) siūlomą daiktą (pavadinimas, pagrindinės savybės); (2) pardavėją; nurodoma, kur ir kam pirkėjas gali adresuoti bet kokį skundą; (3) pirkėjo teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.367 straipsnio taisykles įgyvendinimo tvarką; (4) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką, pardavėjo teikiamas daikto priežiūros paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos; (5) sutarties atsisakymo sąlygas, jeigu sutartis neterminuota arba ilgesnė nei vieneriems metams. Atsižvelgdami į tai, kad ši informacija turi būti pateikta raštu, rekomenduojame nurodyti šią informaciją interneto svetainėje, kurioje bus pardavinėjamos prekės.

Ekspertai

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.